mObywatel pasitiki 7 iš 10 lenkų: ko jie tikisi iš europinio skaitmeninės tapatybės portfelio

Pasitikėjimas auga, bet norisi kontrolės

Lenkijoje programėle „mObywatel“ per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi apie 70 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad skaitmeniniai dokumentai tapo kasdienybe, tačiau kartu didėja visuomenės lūkestis aiškiai suprasti, kaip tvarkomi asmens duomenys.

Apklausos duomenimis, pasitikėjimą „mObywatel“ kaip tapatybės patvirtinimo įrankiu deklaruoja 58 proc. respondentų, o tarp pačių naudotojų šis rodiklis siekia 72 proc. Vis dėlto skaitmeninis patogumas dar nereiškia besąlygiško pritarimo tolimesnei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai.

Dokumentai telefone dar ne visiems pakeitė piniginę

Beveik pusei „mObywatel“ naudotojų programėlė jau atstoja fizinius dokumentus ir leidžia jų nesinešioti. Tačiau didesnė dalis, apie 52 proc. respondentų, vis dar renkasi plastikinį dokumentą laikyti piniginėje, o skaitmeninį variantą vertina kaip papildomą patogumą.

Toks atsargumas aiškinamas paprastai: žmonės nori ne tik greičio ir patogumo, bet ir aiškių taisyklių, kas, kada ir kodėl pasiekia jų duomenis. Kuo daugiau paslaugų persikelia į telefoną, tuo dažniau keliami privatumo ir skaidrumo klausimai.

Kas tikrino mano duomenis?

Viena ryškiausių apklausos įžvalgų susijusi su duomenų prieigos skaidrumu. 61 proc. apklaustųjų palaiko idėją, kad programėlėje būtų galima matyti, kuris biuras, darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo jų duomenis ir kokiu tikslu.

Dar 34 proc. respondentų tokią funkciją įvardija kaip būtiną, nes ji didintų kontrolės jausmą ir pasitikėjimą skaitmeninėmis valstybės paslaugomis. Tarp „mObywatel“ naudotojų palaikymas dar didesnis ir siekia 69 proc., kai tarp nesinaudojančiųjų jis gerokai mažesnis.

„Žmonės yra pasirengę naudotis daugeliu sprendimų, jei kartu bus užtikrintas pasitikėjimas ir skaidrumas, o dalis jų bijo sekimo ir privatumo praradimo“, – sakė Digital Poland fondo vadovas Piotr Mieczkowski.

Amžiaus patvirtinimas be perteklinių duomenų

Kita dažnai minima kryptis yra selektyvus tapatybės patvirtinimas, kai perduodama tik būtina informacija. 64 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems būtų aktuali galimybė patvirtinti amžių ar kitą savybę neatskleidžiant visų dokumento duomenų.

Dažniausiai toks sprendimas būtų naudingas perkant amžiaus apribojimų turinčias prekes ar naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, kur reikia amžiaus patikros. Praktinė nauda akivaizdi: pardavėjas ar platforma gautų tik atsakymą, ar reikalavimas atitiktas, bet nematytų perteklinės informacijos.

Europos skaitmeninės tapatybės portfelis ir tiekėjo klausimas

Apklausa fiksuoja didelį atvirumą būsimam Europos skaitmeninės tapatybės portfeliui, kurį turės pasiūlyti Europos Sąjungos valstybės. Maždaug trys ketvirtadaliai respondentų sako esantys pasirengę tokiu sprendimu naudotis, tačiau aiškiai išryškėja pageidaujamas modelis.

36 proc. respondentų pirmenybę teiktų valstybės sukurtai programėlei, pavyzdžiui, portfeliui, paremtam išplėstu „mObywatel“. Dar 33 proc. nori pasirinkimo tarp viešojo ir privataus sektorių, jei būtų užtikrinti tie patys saugumo ir privatumo standartai.

Tuo metu vien tik didžiųjų technologijų bendrovių sprendimą rinktųsi vos 7 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius kartojasi ir kalbant apie tiekėjo kilmę: 47 proc. pirmenybę teiktų Lenkijos ar Europos tiekėjui, o globalų technologijų gigantą rinktųsi tie patys 7 proc.

DI urėduose: pagalba taip, sprendimai vieniems algoritmams ne

Kai kalbama apie DI naudojimą administracijoje, dominuoja nuosaiki pozicija. Visapusiškai automatizuotą sprendimų priėmimą palaiko mažuma: tik 9 proc. respondentų norėtų, kad sistema savarankiškai priimtų galutinius sprendimus.

Daugiausia palaikymo sulaukia modelis, kai DI padeda, bet sprendimą patvirtina žmogus. 47 proc. apklaustųjų rinktųsi variantą, kai DI parengia sprendimo projektą, o darbuotojas jį peržiūri ir tvirtina, dar 22 proc. DI mato kaip konsultantą, siūlantį taikytinas nuostatas.

„Skirtumas milžiniškas, kai kalbame apie paprastas užklausas, ir kai kalbame apie sudėtingas bylas, kur reikia įvertinti daug dokumentų bei kontekstą“, – sakė „NielsenIQ“ atstovė Wioletta Rylska.

Didžiausios baimės: klaidos, apskundimas ir kibernetinės grėsmės

Didžiausia įvardijama rizika yra klaidingas sprendimas, kurį vėliau būtų sunku apskųsti ar įrodyti savo teisumą. Taip teigia 51 proc. respondentų, o 43 proc. nerimauja dėl gedimų ir kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti automatizuotas paslaugas.

Trečdalis respondentų mini privatumo praradimo ir profiliavimo grėsmę, o panaši dalis baiminasi, kad dalis visuomenės, ypač vyresni žmonės, gali būti palikti nuošalyje. Šios nuostatos aiškiai rodo vieną tendenciją: skaitmeninės paslaugos turi augti kartu su paaiškinamumu, žmogaus kontrole ir patikimais saugumo mechanizmais.

Tyrimas atliktas 2026 metais liepos 20–24 dienomis, internetu apklausiant 1 000 žmonių nuo 16 iki 75 metų. Duomenys pateikti ataskaitoje „Tech4Society 2026“, kurią parengė Digital Poland fondas.