Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.
Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.
Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa
Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.
Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.
Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.
Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.
Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų
Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.
Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.
Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.
„Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.
Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva
Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.
Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.
Leave a Reply