Liudijimai apie išnaudojimą jūroje
Europos Parlamento Žuvininkystės komitete aptartos itin sunkios žvejų darbo sąlygos, kurios kai kurių liudytojų buvo įvardytos kaip šiuolaikinė vergovė. Diskusijoje skambėjo pasakojimai apie ilgas pamainas, prastą maistą, vandens stygių ir spaudimą, kai darbuotojai faktiškai praranda galimybę laisvai išvykti.
Vienas ryškiausių liudijimų buvo indoneziečio jūreivio Fredi Seprizal pasakojimas apie 16 mėnesių darbą Kinijos laive. Jis teigė dirbęs po 16–20 valandų per parą, o kai kada ir ištisas 24 valandas be realaus poilsio, miegui gaudamas tik 3–6 valandas.
„Maistas buvo labai prastos būklės, o gerti galėjau tik filtruotą jūros vandenį. Kitos išeities neturėjau“, – sakė Fredi Seprizal.
Ką siekia pakeisti Europos Sąjunga?
Susitikimo tikslas buvo įvertinti žvejų darbo sąlygas ir ieškoti priemonių, kaip veiksmingiau kovoti su priverstiniu darbu tiek ES, tiek importo grandinėse. Diskusiją inicijavo Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pirmininkė Carmen Crespo kartu su Europos Komisijos nario, atsakingo už žuvininkystę ir vandenynus, kabineto atstove Virginia Battu-Henriksson.
C. Crespo pabrėžė, kad ES neturėtų konkuruoti mažindama standartus, o priešingai – paversti juos pranašumu, užtikrinant tvarumą, saugą ir darbuotojų teises. Pasak jos, konkurencingas žvejybos sektorius neatsiejamas nuo skaidrių tiekimo grandinių ir apsaugos nuo išnaudojimo.
„Europa negali konkuruoti mažindama standartus, ji turi juos paversti didžiausiu savo pranašumu“, – sakė Carmen Crespo.
Tyrimai rodo sistemines problemas
Diskusijoje pristatyti ir akademinių tyrimų rezultatai, paremti interviu su 121 žveju ir 32 jų šeimų nariais iš Filipinų, Indonezijos, Kambodžos ir Fidžio. Tyrime nurodyta, kad 94 proc. apklaustųjų buvo susidūrę su atlygio nemokėjimu, o visi be išimties teigė patyrę jiems nepalankius sutarčių pakeitimus.
Taip pat akcentuota, kad maždaug kas ketvirtas apklaustas žvejys teigė matęs kolegos mirtį, o mirties atvejai buvo fiksuoti kas ketvirtame analizuotame laive. Tai, ekspertų vertinimu, rodo ne pavienius incidentus, bet pasikartojančias rizikas, susijusias su sauga, pervargimu ir kontrole laivuose.
Tarptautinės darbo organizacijos atstovai priminė, kad Darbo žvejybos sektoriuje konvencija nustato minimalius reikalavimus darbui laivuose, tačiau ją yra ratifikavusi tik dalis valstybių. Žmogaus teisių ir profesinių sąjungų atstovai ragino neapsiriboti formaliu atitikties tikrinimu ir pereiti prie realiai veikiančių kontrolės mechanizmų.
„Turime pereiti nuo formalaus atitikimo prie realios darbuotojų teisių apsaugos, įskaitant atlyginimų patikrą ir atsakomybę įdarbinimo tarpininkams“, – sakė tyrėja Sallie Yea.
ES tuo pat metu įgyvendina priverstinio darbo reglamentą, kuris etapais bus taikomas iki 2027 metų pabaigos. Tikimasi, kad šios taisyklės sustiprins patikrą ir sumažins riziką, jog į Europos rinką pateks žuvies produkcija, susijusi su priverstiniu darbu.
F. Seprizal liudijime nuskambėjo ir kita, su išnaudojimu dažnai siejama detalė – dokumentų sulaikymas. Jis teigė, kad kapitonas laikė jo dokumentus, todėl pabėgimas buvo praktiškai neįmanomas, o norint juos atgauti, esą teko mokėti papildomai.
„Man kilo minčių šokti nuo laivo ar jį padegti, bet pabėgti negalėjau, nes kapitonas laikė mano dokumentus“, – sakė Fredi Seprizal.
Leave a Reply