Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

„Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.