Mokslininkus pribloškė vaizdas prie Australijos krantų: kūjagalvių ryklių būriai auga iki 100

Prie Australijos rytinės pakrantės dronais užfiksuotas neįprastas vaizdas: seklumose netoli populiarių paplūdimių ėmė telktis dešimtys jaunų kūjagalvių ryklių. Tyrėjai pietryčių Kvinslande registravo būrius, kuriuose kai kada buvo iki 80, o kitoje vietoje jų galėjo būti apie 100.

Stebėjimai atlikti Gold Coast Burleigh paplūdimyje ir kiek šiauriau esančiame Sunshine Coast Noosa Main Beach paplūdimyje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tikslus atskirų individų skaičius, nes tie patys rykliai galėjo būti nufilmuoti kelis kartus.

Dronų duomenys atskleidė dėsningumus

Tyrimas rėmėsi Kvinslando programos SharkSmart skrydžiais, kai dronai prie paplūdimių naudojami visuomenės saugumui ir ryklių stebėsenai. Tokia metodika leidžia fiksuoti gyvūnus jų negaudant ir nestresuojant, o įrašai tampa vertingu šaltiniu mokslui.

Analizuoti 20 911 skrydžių duomenys devyniuose paplūdimiuose nuo 2020 metų rugsėjo iki 2024 metų gruodžio. Per šį laikotarpį užfiksuoti 84 atvejai, kai pastebėti skiauterėtieji kūjagalviai rykliai, o bendras užfiksuotų stebėjimų skaičius siekė 2 696.

Daugiausia stebėjimų teko Burleigh ir Noosa vietovėms, kur rykliai dažniau pasirodydavo grupėmis, o kitur paprastai būdavo pavieniai arba poromis. Iš aukštai sudarytos šilumos zonų schemos parodė, kad būriai linkę kartotis panašiose pakrantės atkarpose.

Kada ir kodėl rykliai telkiasi?

Didžiausi susibūrimai dažniausiai fiksuoti balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, kai Australijoje yra ruduo ir ankstyva žiema. Burleigh paplūdimyje būriai kartodavosi prie uolėto kyšulio pietinėje pakrantės dalyje, o trajektorijos skirtingais metais sutapdavo.

Vidutinis įvertintas šių ryklių ilgis siekė apie 1,09 metro, todėl dauguma jų laikomi jaunikliais. Pagal dydžio pasiskirstymą tyrėjai daro prielaidą, kad dalis jų galėjo būti pirmųjų metų, o dalis apie vienerių ar dvejų metų amžiaus.

Mokslininkai kol kas negali tvirtinti, kad šios vietos atitinka klasikinę ryklių jauniklių veisyklos apibrėžtį. Vis dėlto tikėtina, kad tokios pakrantės zonos jauniems rykliams gali suteikti daugiau maisto arba slėptuvių, o plaukiojimas grupėmis galėtų mažinti plėšrūnų riziką.

Retos rūšies apsauga ir pavojai

Tyrime akcentuojama, kad skiauterėtasis kūjagalvis ryklys pasauliniu mastu laikomas kritiškai nykstančia rūšimi. Būtent todėl reguliarūs jauniklių susibūrimai prie intensyviai lankomų paplūdimių mokslininkams kelia ir viltį, ir klausimų dėl apsaugos priemonių.

Abi vietovės patenka į Kvinslando ryklių rizikos mažinimo zoną, kur taikomos kontrolės priemonės, įskaitant tinklus ir kabliukais masalus. Valstybiniai duomenys, cituojami tyrime, rodo, kad 2001–2024 metais visoje valstijoje sugauti 675 šios rūšies rykliai, o beveik visi buvo rasti negyvi.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jauniklių, mažesnių nei 120 centimetrų, sugavimų pikas dažniau tenka rugsėjo–vasario laikotarpiui, o dronai didesnius susibūrimus fiksavo kovą–birželį. Vienas galimų paaiškinimų yra jauniklių migracija augant iš labiau apsaugotų vietų į atviresnius pakrantės vandenis.

Norint suprasti, ar tie patys individai sugrįžta kasmet ir kiek laiko jie užsibūna, prireiktų ilgesnės stebėsenos. Tyrėjai siūlo ateityje taikyti akustinį žymėjimą, kuris padėtų susieti pakrantės telkimosi vietas su artimesnėmis jauniklių augavietėmis.

Be to, atkreiptas dėmesys į žmonių elgseną vandenyje: priartėjus irklentininkams ar nardytojams, kai kurie būriai laikinai išsisklaidydavo. Mokslininkai ragina laikytis atstumo ir nevaryti ryklių į kampą, kad būtų mažinama trikdymo rizika.

„Šie pakrantės ruožai gali būti svarbūs jauniems rykliams, tačiau be papildomų duomenų dar anksti daryti galutines išvadas“, – sakė tyrimui vadovavusi ryklių tyrėja Maddison Cross.