Saulės elektrinės ant nuosavų namų stogų tampa vis įprastesnis sprendimas, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokios galios fotovoltinę sistemą rinktis, kad ji realiai padengtų jūsų poreikius. Praktikoje galios parinkimą labiausiai lemia ne namo plotas, o metinis elektros suvartojimas ir tai, ar elektra naudojama šildymui bei vandeniui ruošti.
Europos Sąjungoje mikroįrenginiais dažniausiai laikomos nedidelės, prie skirstomojo tinklo prijungiamos elektrinės, skirtos savo vartojimui, o augantis jų skaičius siejamas ir su atpigusiais moduliais, ir su gyventojų noru stabilizuoti sąskaitas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus skaičiaus, tinkančio visiems 150 kv. metrų namams, nėra.
Skaičiuojant pradinį poreikį patogiausia atsispirti nuo jūsų tiekėjo sąskaitų arba ataskaitos už paskutinius 12 mėnesių. Jei duomenų neturite, galima orientuotis į tipinius rėžius, tačiau juos smarkiai keičia gyventojų skaičius, buitinė technika, pastato izoliacija ir šildymo būdas.
Orientacinis suvartojimas pagal plotą
Maždaug 70 kv. metrų namas, kai elektra daugiausia skirta apšvietimui ir prietaisams, per metus dažnai suvartoja apie 1 800–3 000 kWh. Jei naudojamas šilumos siurblys ar dalis šildymo perkeliama į elektrą, poreikis gali kilti iki maždaug 2 500–4 000 kWh.
Apie 150 kv. metrų būste, be elektrinio šildymo, metinis suvartojimas dažnai siekia apie 2 000–3 500 kWh. Jeigu šildymas ir karštas vanduo reikšmingai priklauso nuo elektros, rėžis dažnai didėja iki maždaug 3 500–6 500 kWh per metus.
Maždaug 200 kv. metrų namui, kai elektra naudojama tik įprastoms reikmėms, dažnas intervalas yra apie 2 500–4 000 kWh. Su šilumos siurbliu ar elektriniu vandens ruošimu poreikis praktikoje gali siekti apie 4 500–8 000 kWh per metus.
Kokios galios saulės elektrinė reikalinga?
Renkantis saulės elektrinės galią dažniausiai skaičiuojama pagal metinį suvartojimą, o rezultatas pateikiamas kilovatais piko (kWp). Tai standartinė fotovoltikos galia, rodanti, kiek sistema teoriškai gali generuoti idealiomis sąlygomis.
Orientacijai dažnai taikomas supaprastintas ryšys: 1 800 kWh metinio suvartojimo gali atitikti apie 1,98 kWp, o 3 000 kWh apie 3,30 kWp. Didėjant poreikiui, 5 000 kWh dažnai siejama su maždaug 5,50 kWp, o 8 000 kWh su maždaug 8,80 kWp įrengtos galios.
Vis dėlto tai tik bazinės gairės, nes faktinė metinė generacija priklauso nuo geografinės vietos, stogo krypties ir nuolydžio, šešėliavimo, modulių efektyvumo bei inverterio parinkimo. Dėl to galutinį sprendimą patikimiausia priimti turint montuotojo parengtą skaičiavimą pagal jūsų stogo situaciją ir vartojimo profilį.
Ar verta energijos kaupiklis?
Jeigu saulės elektrinė pagamina daugiau energijos dieną, o didžioji dalis suvartojimo persikelia į vakarą, vis dažniau svarstomas namų energijos kaupiklis. Jis leidžia didesnę dalį pagamintos elektros sunaudoti vietoje ir sumažina priklausomybę nuo tinklo tais momentais, kai generacija krenta.
Be to, rinkoje daugėja viešai aptariamų paramos priemonių, nukreiptų į kaupiklių diegimą, nes tokios sistemos padeda subalansuoti tinklo apkrovas. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: pirmiausia įvertinti metinį suvartojimą ir stogo galimybes, o tik tada spręsti, ar labiau apsimoka didinti elektrinės galią, ar investuoti į kaupimą ir vartojimo optimizavimą.
Leave a Reply