Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

JAV metinė infliacija rugsėjį paspartėjo iki 3,7 proc., rodo JAV Darbo departamento paskelbti vartotojų kainų indekso duomenys. Rugpjūtį metinis kainų augimas siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc. po 0,4 proc. mėnesinio augimo ankstesnį mėnesį.

Rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis ekonomistų, todėl sustiprino rinkų nervingumą dėl tolesnių Federalinio rezervo sprendimų. Finansų rinkose tokie duomenys paprastai reiškia didesnę tikimybę, kad skolinimasis ilgiau išliks brangesnis.

Didžiausią įtaką bendram kainų šuoliui darė brangę degalai, taip pat augusios kelionių išlaidos, įskaitant skrydžių kainas. Kylant degalų kainoms, brangsta ir logistikos grandinė, todėl dalį papildomų sąnaudų verslai neretai perkelia galutiniams vartotojams.

Atmetus maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija per metus siekė 2,6 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį, kai sudarė 2,4 proc. Per mėnesį bazinis kainų augimas išliko 0,3 proc., o tai rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra visiškai išnykęs.

Situaciją komplikuoja geopolitiniai veiksniai: naftos ir degalų rinkos jautriai reaguoja į tiekimo sutrikimus, todėl kainų svyravimai greitai persiduoda transporto, pramonės ir paslaugų sektoriams. Dėl to infliacijos mažėjimas gali būti banguotas net ir tuomet, kai paklausa pamažu vėsta.

Federalinio rezervo tikslas išlieka 2 proc. infliacija, todėl pareigūnai atidžiai stebi, ar energijos kainų šuolis neįsišaknys kitose prekių ir paslaugų kategorijose. Aukštesnės palūkanų normos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau tiekimo šokų jos tiesiogiai neišsprendžia, todėl sprendimai dažnai tampa kompromisu tarp infliacijos ir ekonomikos augimo.

Infliacijos duomenys itin jautrūs politiniame kontekste, nes kainų augimas tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią. Apklausos JAV nuolat rodo, kad pragyvenimo išlaidų tema išlieka viena svarbiausių rinkėjams, o energijos kainų šuoliai greitai keičia visuomenės nuotaikas.

Tuo pačiu ryškėja ir platesnės tendencijos: augančios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir dirbtinis intelektas didina kai kurių technologinių komponentų ir įrangos paklausą, o tai gali kelti kainų spaudimą atskirose tiekimo grandinėse. Ekonomistai pabrėžia, kad tokie struktūriniai pokyčiai, kartu su geopolitiniais sukrėtimais, gali išlaikyti infliaciją labiau nepastovią nei laikotarpiu iki 2020 metų.