2026 metų pirmą pusmetį Europos dirbtinio intelekto (DI) investicijų rinką formavo keli itin stambūs sandoriai ir plati mažesnių ankstyvos stadijos raundų bazė. Rinka aiškiai parodė, kad pažangūs DI modeliai, skaičiavimo infrastruktūra ir duomenų grandinė reikalauja kapitalo, kuris vis dažniau telkiasi keliuose lyderiuose.
Didžiausią finansavimo dalį pritraukė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės. Šios trys rinkos išlaikė pranašumą tiek pagal sandorių vertę, tiek pagal aktyvumą, tačiau investicijos pasiekė ir Nyderlandus, Ispaniją, Šveicariją, Šiaurės šalis bei Centrinę ir Rytų Europą.
Stambūs raundai keičia balansą
Ryškiausiu pavyzdžiu tapo Jungtinės Karalystės „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė vysto autonomiškai besimokančias sistemas, remiasi pastiprinamuoju mokymusi ir siekia technologijų, kurios žinias įgyja per patirtį, o ne tik iš žmogaus sugeneruotų duomenų.
Prancūzijoje išsiskyrė Paryžiuje įsikūrusi „Advanced Machine Intelligence“, užsitikrinusi apie 0,9 mlrd. eurų. Įmonė daug dėmesio skiria vadinamiesiems pasaulio modeliams, kurie orientuojasi ne vien į teksto prognozavimą, o į fizinio pasaulio dėsningumų supratimą ir pasekmių numatymą.
Tarp didžiausių gavėjų išliko ir Prancūzijos „Mistral AI“, per pirmą 2026 metų pusmetį pritraukusi apie 0,8 mlrd. eurų skolos finansavimo. Pinigai skirti DI infrastruktūrai, įskaitant didelės apimties skaičiavimo pajėgumus ir duomenų centro plėtrą, siekiant mažinti priklausomybę nuo išorinių debesijos tiekėjų.
Kur keliauja pinigai: nuo balso iki lustų
Jungtinėje Karalystėje išsiskyrė ir „Recursive Superintelligence“, pritraukusi apie 0,6 mlrd. eurų. Bendrovė dirba su sistemomis, kurios galėtų tobulinti kitus DI sprendimus, automatizuoti tyrimus ir ilgainiui būti pritaikomos mokslo srityse, kur pažanga priklauso nuo eksperimentų ir analizės mastelio.
DI balsui ir garso technologijoms didelį investuotojų dėmesį pritraukė Londone įsikūrusi „ElevenLabs“, surinkusi apie 0,5 mlrd. eurų. Įmonė plečia ne tik teksto vertimo į kalbą sprendimus, bet ir pokalbių agentus, skirtus klientų aptarnavimui, pardavimams bei vidiniams verslo procesams.
Vokietijoje ryškiausia buvo Berlyno „Parloa“, pritraukusi apie 0,3 mlrd. eurų. Bendrovė kuria platformą, kuri leidžia automatizuoti klientų aptarnavimo sąveikas per balsą, pokalbių langus ir žinutes, o tokie sprendimai tampa itin aktualūs įmonėms, kurios siekia mažinti kaštus ir didinti paslaugų pasiekiamumą.
Dideli pinigai keliavo ir į pramoninio pritaikymo kryptį: „PhysicsX“ surinko apie 0,3 mlrd. eurų ir toliau vysto inžinerines simuliacijas spartinančią programinę įrangą. Tokie įrankiai vertinami dėl galimybės trumpinti projektavimo ciklus pramonėje, kur sprendimų priėmimą dažnai riboja lėtas modeliavimas.
Augant DI sistemų naudojimui, investicijos pasiekė ir specializuotą aparatinę įrangą. Jungtinės Karalystės „Fractile“ pritraukė apie 0,2 mlrd. eurų ir kuria lustus bei sistemas, skirtas efektyvinti DI išvadų skaičiavimą, kai didžiausiu iššūkiu tampa greitis, atminties pralaidumas ir energijos sąnaudos.
Duomenų infrastruktūra – būtina grandis
Nyderlandų „Wonderful“ surinko apie 0,1 mlrd. eurų ir vysto įmonėms skirtą DI platformą, orientuotą į agentus, automatizuojančius klientų aptarnavimą bei procesus. Tokie produktai dažnai reikalauja ne tik technologijos, bet ir vietinio diegimo bei pritaikymo skirtingoms kalboms ir reguliavimui.
Duomenų paruošimas ir kokybė išliko viena kertinių temų: Londono „Encord“ pritraukė 50 mln. eurų. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūros įrankius, leidžiančius žymėti, valdyti ir vertinti mokymui bei diegimui naudojamus vaizdo, vaizdo įrašų, garso ir jutiklių duomenų rinkinius.
Bendra pirmo 2026 metų pusmečio kryptis rodo, kad Europos DI ekosistema vis labiau diferencijuojasi: kapitalas dalijamas tarp fundamentinių tyrimų, infrastruktūros, pramoninių sprendimų ir įmonėms skirtų agentų. Investuotojai vis aiškiau vertina ne vien idėją, bet ir skaičiavimo pajėgumus, duomenų grandinę bei realų pritaikymą, kuris gali greičiau atnešti grąžą.
Leave a Reply