Elektroninės muzikos prodiuseris ir didžėjus Reinier Zonneveld pristatė naują muzikos platformą „GasLab“, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis skelbia pritraukęs 1 mln. eurų ikisėklinės stadijos finansavimą, o pagrindinis tikslas – skaidresnė kūrėjų teisių ir atlygio sistema DI kuriamai muzikai.
„GasLab“ idėja remiasi principu, kad kūrėjai ir leidybinės kompanijos, sutinkančios suteikti savo katalogą DI modelio apmokymui, turėtų aiškiai matyti, kaip jų kūriniai prisidėjo prie sugeneruoto rezultato. Platforma žada ne tik priskyrimą (kas turėjo įtakos konkrečiam takeliui), bet ir atlygį už šį indėlį.
Kas finansuoja ir kas kuria
Pranešama, kad tarp investuotojų yra Europos technologijų ir kūrybinių industrijų verslininkų, įskaitant „Bitpanda“ vieną iš įkūrėjų Ericą Demuthą ir „WeTransfer“ įkūrėją Basą Beerensą. Finansavimas turėtų padėti „GasLab“ pereiti į kitą produkto vystymo etapą ir pasiruošti platesniam pristatymui.
Branduolinę komandą sudaro pats Reinier Zonneveld ir jo ilgametis bičiulis bei verslo partneris Cas Luuring. Taip pat minimas ir buvęs rizikos kapitalo partneris bei „Uber“ vadovas Thijsas Emondtsas, prisidedantis prie verslo plėtros ir produkto strategijos.
Kaip veikia priskyrimas ir atlygis
Pasak „GasLab“, platformos esmė – galimybė sugeneruotai dainai sukurti aiškų priskyrimo įrašą, kuris fiksuoja, kokie katalogo kūriniai ir teisių turėtojai prisidėjo prie rezultato tiek įrašo, tiek leidybos lygmenimis. Tai sprendžia vieną jautriausių DI muzikos klausimų: kaip įrodyti įtaką ir kaip sąžiningai dalintis verte.
Platforma naudoja nuosavą priskyrimo technologiją, vadinamą „Digital Notary“, kuri lygina sugeneruotą kūrinį su dalyvaujančiu katalogu ir sukuria priskyrimo „pėdsaką“. Kiekvienam takeliui taip pat numatomas nuolatinis identifikatorius ir vandens ženklas, siejamas su priskyrimo įrašu.
Svarbiausias pažadas kūrėjams – ekonominės teisės mechanizmas: jei DI sugeneruotas kūrinys tampa populiarus, priskirti originalūs atlikėjai ir teisių turėtojai turėtų gauti dalį sukurtos vertės. „GasLab“ teigia, kad pajamų dalybos logika būtų taikoma tiek prenumeratų, tiek leidybinių scenarijų atvejais, o pagrindas skaičiavimui būtų priskyrimo įrašai.
Kodėl ši tema aštrėja
Generatyvinis DI jau gali per kelias sekundes sukurti techniškai „užbaigtą“ muzikos takelį, tačiau kūrybinių industrijų diskusijos vis dažniau sukasi apie skaidrumą: kokie duomenys naudoti apmokymui, kas laikytina įtaka, o kas – kopijavimu, ir kaip kompensuoti autorius. Būtent priskyrimo ir kompensavimo spraga šiandien laikoma viena didžiausių įtampų tarp technologijų kūrėjų ir muzikos industrijos.
„GasLab“ pozicionuoja save kaip bandymą šią spragą uždaryti: generuoti muziką siūloma remiantis tik tų atlikėjų ir leidėjų pateiktais kūriniais, kurie sąmoningai pasirinko dalyvauti. Toks modelis turėtų sumažinti konfliktų dėl neaiškios kilmės duomenų ir kartu sudaryti prielaidas aiškesnei komercinei logikai.
„Mano akademinis ekonomikos ir matematikos pagrindas skatino smalsumą, ką algoritmai gali duoti muzikai. Tačiau pirmiausia esu muzikantas ir tikiu, kad būti menininku turi apsimokėti. Dabartinė generatyvinio DI situacija turi didelę ydą: ji pasiima iš menininkų, bet nieko negrąžina“, – sakė Reinier Zonneveld.
„GasLab“ skelbia planuojanti privačius bandymus su pakvietimais dar prieš viešą startą. Komanda taip pat kviečia muzikantus, leidybines kompanijas ir kitus teisių turėtojus domėtis dalyvavimo sąlygomis, jei jie nori, kad jų katalogas būtų naudojamas skaidriu priskyrimu ir numatytu atlyginiu modeliu.
Leave a Reply