Uzbekistanas siekia rekordinį turistų augimą paversti tvaria ekonomine nauda: plečia oro ir geležinkelių jungtis, švelnina atvykimo taisykles ir siūlo finansines paskatas turizmo verslams. Šalies Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais čia apsilankė 11,7 mln. tarptautinių lankytojų.
Jungtinių Tautų turizmo organizacijos duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį tarptautinių atvykimų skaičius šoktelėjo 37 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai iškėlė Uzbekistaną tarp sparčiausiai augančių turizmo krypčių pasaulyje.
Subsidijos ir investicijos į sektorių
Viena pagrindinių priemonių – finansinė parama, skirta paskatinti oro bendroves ir kelionių organizatorius atvežti daugiau užsienio svečių. Per 2026 metų atviro turizmo sezono priemones naujus maršrutus atidarančioms oro linijoms numatytos išmokos už atvykstantį turistą ir nuolaidos oro uostų paslaugoms.
Kelionių organizatoriams taip pat siūloma parama, siejama su pritrauktų turistų skaičiumi iš pasirinktų rinkų. Tuo pat metu plečiama apgyvendinimo pasiūla: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius šalyje papildomai įrengta daugiau kaip 22 000 vietų nakvynei.
Turizmo komiteto skelbiamais duomenimis, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Uzbekistanas priėmė daugiau nei 7,7 mln. užsienio lankytojų, tai yra 22,6 proc. daugiau nei prieš metus. Turizmo paslaugų eksportas per tą patį laikotarpį pasiekė beveik 3,5 mlrd. eurų.
Oro uostai ir traukiniai keičia keliones
Susisiekimo plėtra laikoma esmine sąlyga, kad turistų srautai pasiektų ne tik pagrindinius centrus, bet ir regionus. Samarkando tarptautinis oro uostas po terminalo plėtros ir atviros oro erdvės politikos tapo vienu matomiausių pavyzdžių, kaip infrastruktūra prisideda prie augimo.
„Dabar aktyviai vystome skrydžius į Kiniją ir dirbame, kad atsirastų maršrutų į Pietryčių Aziją“, – sakė Samarkando tarptautinio oro uosto komercijos direktorius Dmitrijus Martynenka.
Oro uostas 2025 metais aptarnavo 1,5 mln. keleivių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau, o skrydžius vykdė 24 oro bendrovės į 30 krypčių. Kartu diegiami automatizuoti bagažo sprendimai, skaitmeninės paslaugos ir papildomos paslaugos keliautojams.
Geležinkeliuose akcentuojamas greitis ir patogumas: naujasis Jaloliddin Manguberdi traukinys kelionę maršrutu Taškentas–Chyva sutrumpino nuo 14 valandų iki 7,5 valandos. Tai didina vienos svarbiausių istorinių krypčių pasiekiamumą ir skatina turistus keliauti plačiau.
„Šiandien greituosius reisus teikiame į daugiau nei dešimt Uzbekistano miestų ir planuojame tinklą plėsti kasmet“, – sakė Uzbekistan Railways pirmasis pirmininko pavaduotojas Hikmatulla Rahmetovas.
Pasak jo, ruošiami ir ambicingesni projektai, tarp jų – atskira didelio greičio keleivinė linija tarp Taškento ir Samarkando, kuri būtų pritaikyta iki 300 kilometrų per valandą greičiui. Tokios jungtys gali tapti lemiamos, kad turistų pinigai pasiektų ir mažesnius miestus, o ne tik didžiuosius mazgus.
Vizų švelninimas ir naujos rinkos
Šalia infrastruktūros plečiamos ir atvykimo galimybės: daugiau nei 90 šalių piliečiai gali atvykti be vizos skirtingiems laikotarpiams, o kitų rinkų keliautojams taikomos elektroninės vizos. Institucijos aktyviai dirba su tarptautine rinkodara, dalyvauja parodose ir stiprina matomumą skaitmeniniuose kanaluose.
Turizmo komitetas pabrėžia, kad abipusis 30 dienų bevizis režimas su Kinija sutapo su spartesniu turistų srauto augimu. Valdžia taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo tradicinių Šilko kelio maršrutų, vystydama turizmo kaimus, vietos bendruomenių maršrutus ir kalnų kurortus.
Augant srautams, svarbiu konkurencingumo veiksniu tampa paslaugų kokybė: keliautojai vertina saugumą ir svetingumą, tačiau dažniau kelia lūkesčius dėl informacijos muziejuose, navigacijos ir paslaugų standartų. Būtent šiose srityse, ekspertų vertinimu, dažniausiai sprendžiasi, ar augimas pavirs ilgesnėmis viešnagėmis ir didesnėmis išlaidomis vietos verslams.
Uzbekistano 2026–2030 metų turizmo strategijoje keliami tikslai pritraukti 20 mln. tarptautinių lankytojų per metus, turizmo indėlį padidinti iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o turizmo paslaugų eksportą išauginti iki maždaug 5,6 mlrd. eurų per metus. Analitikai pabrėžia, kad vien atvykimų skaičius negarantuoja efekto: lems kelionių trukmė, išlaidų struktūra ir tai, kiek vertės grandinėje uždirbs vietos bendruomenės.
Leave a Reply