Japonija toliau perka rusišką SGD be sankcijų: tiekimas traukėsi, importas iš JAV šoko

Japonija ir toliau importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos, nors dauguma Vakarų valstybių siekia mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos. Šalies finansų ministerijos duomenys rodo, kad rugsėjį Japonija įsivežė apie 4,78 mln. tonų SGD, iš jų maždaug 448 000 tonų buvo rusiškos kilmės.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiekimas iš Rusijos sumažėjo apie 10 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius Japonijos SGD importas siekė apie 45,66 mln. tonų, o iš Rusijos atgabenta maždaug 3,85 mln. tonų.

Rusijos SGD srautai į Japoniją išlieka įmanomi dėl išimčių sankcijų režime, taikomų energetinio saugumo sumetimais. Japonija nuo seniau remiasi ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir dalimi projektų, kuriuose dalyvauja jos įmonės, todėl staigus importo nutraukimas galėtų didinti kainų riziką ir apsunkinti elektros gamybos balansavimą.

Kas mažino rusiškų dujų poreikį?

Mažesnius rusiškos kilmės SGD kiekius dalinai lėmė ir paklausos veiksniai. Švelnesnės, klimatinių normų pernelyg neviršijusios oro sąlygos mažino energijos poreikį, o kartu ir dujų naudojimą elektros gamybai.

Tuo pat metu Japonija aktyviai perskirsto pirkimus, kad sumažintų tiekimo rizikas ir priklausomybę nuo vieno regiono. Praktikoje tai reiškia didesnį SGD portfelio diversifikavimą, remiantis tiek spot sandoriais, tiek ilgalaikiais kontraktais.

Augantis vaidmuo JAV ir alternatyvoms

Ryškiausias pokytis matomas JAV kryptimi: rugsėjį atgabentų krovinių apimtis išaugo apie 400 proc. ir pasiekė maždaug 530 000 tonų. Nuo metų pradžios importo iš JAV apimtys, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, buvo didesnės apie 46 proc.

Japonijai papildomą spaudimą keisti tiekimo geografiją daro ir geopolitinė rizika jūrinėse trasose, įskaitant laivybos apribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose. Dėl to rugsėjį iš Persijos įlankos regiono atplaukė tik apie 186 000 tonų SGD, o Japonijos bendrovės daugiau dėmesio skiria tiekimui iš Kanados, Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Malaizijos.

Rinkos stebėtojai pažymi, kad Japonijos strategija signalizuoja aiškią kryptį: išlaikant dalį ilgalaikių įsipareigojimų Rusijos projektuose, sparčiau didinamas pirkimų lankstumas ir alternatyvių šaltinių dalis. Tai leidžia šaliai mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau suvaldyti kainų svyravimus, ypač artėjant didesnio vartojimo sezonams.