Gėrimai su užrašu „zero“, aromatizuoti vandenys ar mažo kaloringumo desertai daugeliui tapo būdu sumažinti cukraus kiekį mityboje. Vis dėlto vis daugiau tyrimų kelia klausimą, ar dažnai vartojami saldikliai gali turėti nenumatytų pasekmių, ypač smegenų veiklai.
San Paulo universiteto mokslininkų atliktas ilgalaikis tyrimas apėmė 12 772 suaugusiuosius Brazilijoje, kurių vidutinis amžius buvo 52 metai. Dalyviai buvo stebimi apie aštuonerius metus, o rezultatai 2025 metais publikuoti žurnale „Neurology“.
Tyrimo pradžioje žmonės pildė klausimynus apie kasdienę mitybą, įskaitant saldiklių vartojimą. Vėliau jie periodiškai atliko testus, vertinančius atmintį, informacijos apdorojimo greitį ir žodinį sklandumą.
Analizė parodė, kad didžiausią tirtų saldiklių kiekį vartoję asmenys laikui bėgant prastėjo greičiau nei tie, kurie jų vartojo mažiausiai. Ryšys išliko ir įvertinus amžių, lytį bei širdies ir kraujagyslių ligas.
Mažiausio vartojimo grupėje saldiklių buvo suvartojama vidutiniškai apie 20 miligramų per dieną, o didžiausio vartojimo grupėje – apie 191 miligramą. Pastarojoje grupėje bendrųjų pažintinių funkcijų silpnėjimo tempas buvo maždaug 63 proc. greitesnis.
Tyrėjai pabrėžė, kad toks palyginimas nereiškia, jog smegenys tiesiogine prasme „paseno“ per konkrečią trukmę. Tai statistinis būdas apibūdinti skirtumą testų rezultatuose, be to, pats tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės.
Kokie saldikliai siejami su didesne rizika?
Mokslininkai vertino septynias plačiai paplitusias cukraus alternatyvas, randamas gėrimuose, jogurtuose, desertuose ir kituose mažesnio kaloringumo produktuose. Greitesnis pažintinių funkcijų silpnėjimas buvo susietas su aspartamu, sacharinu, acesulfamu K, eritritoliu, ksilitoliu ir sorbitoliu.
Tagatozės atveju panašaus ryšio nebuvo nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad ši medžiaga yra visiškai neutrali smegenų sveikatai. Autoriai akcentavo, kad reikalingi papildomi darbai, kurie leistų tiksliau atskirti atskirų saldiklių poveikį.
Kam ryšys buvo ryškiausias?
Įdomi detalė – ryškesnės sąsajos dažniau matytos jaunesniems nei 60 metų žmonėms. Šioje grupėje didesnis saldiklių vartojimas buvo siejamas ir su greitesniu žodinio sklandumo prastėjimu, kai tampa sunkiau greitai prisiminti ir tiksliai parinkti žodžius.
Vyresnių dalyvių grupėje tokio paties ryšio aiškiai nustatyti nepavyko, tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip įrodymas, kad po 60 metų saldikliai nebeturi reikšmės. Skirtumus galėjo lemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mitybos įpročių ar sveikatos būklės ypatumai.
Stipresnė sąsaja pastebėta ir tarp žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Tyrėjai pažymėjo, kad šiai grupei svarbu nepriimti sprendimų savarankiškai ir nekeisti gydytojų rekomendacijų remiantis vienu tyrimu.
Ką tai reiškia kasdieniams pasirinkimams?
Tyrimo autoriai priminė, kad dauguma mitybos duomenų buvo surinkti iš pačių dalyvių pateiktų deklaracijų, todėl galimos paklaidos. Be to, pažintines funkcijas veikia ir kiti gyvenimo būdo elementai, tokie kaip miegas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ar bendras mitybos kokybės lygis.
2023 metais Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo nelaikyti nekalorinių ar mažo kaloringumo saldiklių ilgalaikiu būdu kontroliuoti kūno svorį, nes nėra pakankamai įrodymų apie tvarias naudas. Kartu pabrėžiama, kad rekomendacijos taikymas priklauso nuo situacijos, o sergantieji cukriniu diabetu turėtų vadovautis individualiomis medikų gairėmis.
Praktikoje tai nereiškia, kad vienas gėrimas be cukraus automatiškai sukels atminties problemų. Tačiau tyrimas primena, kad saldikliai gali kauptis iš kelių šaltinių vienu metu, todėl verta atkreipti dėmesį į bendrą jų kiekį ir dažnį.
Specialistai dažniausiai pataria mažinti itin saldaus skonio įprotį, o kasdienybėje prioritetą teikti vandeniui ar nesaldintai arbatai. Esminė išvada paprasta: užrašas „be cukraus“ nebūtinai reiškia, kad produktas yra geriausias pasirinkimas ilgalaikei sveikatai.
Leave a Reply