Paklausa lenkia gamybą
Patriot oro gynybos sistema ir ypač jai skirti perėmimo šaudmenys PAC-3 MSE pastaraisiais metais tapo vienu geidžiamiausių gynybos pramonės produktų. Karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose padidino realių perėmimų poreikį, o atsargos ir gamybos tempai nespėja su paklausa.
Šis deficitas kelia spaudimą valstybėms, kurios jau naudoja Patriot arba planuoja įsigyti papildomų baterijų. Praktikoje vis dažniau tenka laukti eilėje ne tik radarų ar paleidimo įrenginių, bet ir pačių raketų, kurios tampa sistemos „butelio kakleliu“.
„Lockheed Martin“ rodo įpėdinį
JAV koncernas „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmimo raketą PAC-3 Edge, kuri kuriama pagal JAV sausumos pajėgų programą „Future Interceptor“. Gamintojo teigimu, raketa nuo pradžių projektuojama taip, kad būtų suderinama tiek su dabartiniais, tiek su būsimais integruotos oro ir priešraketinės gynybos sprendimais.
Numatoma, kad PAC-3 Edge galės būti integruota su mūšio valdymo sistema IBCS ir įvairiais paleidimo sprendimais, įskaitant M903 ir kitus konteinerinius formatus. Tai signalizuoja kryptį, kuria juda JAV: didesnis lankstumas, greitesnė integracija ir platesnis platformų spektras.
„PAC-3 Edge remiasi kovinėmis sąlygomis patikrintomis PAC-3 MSE technologijomis, tačiau siekiame dar didesnio manevringumo, galios ir greičio“, – sakė „Lockheed Martin“ raketų ir ugnies valdymo padalinio vadovas Tim Cahill.
Kuo PAC-3 Edge turėtų būti geresnė
Gamintojas akcentuoja patobulintą traukos valdymą per visą skrydį ir modernizuotą valdymo sistemą, kuri turėtų pagerinti pasiekiamumą bei perėmimo aukštį. Tokie patobulinimai svarbūs, nes šiuolaikinės grėsmės tampa greitesnės, manevringesnės ir dažnai sudėtingiau prognozuojamos.
Taip pat skelbiama apie naują daugiaimpulsį kietojo kuro variklį, kuris turėtų prisidėti prie didesnio nuotolio ir platesnio taikinių spektro. PAC-3 Edge pozicionuojama kaip atsakas į pažangias oro ir raketines grėsmes, įskaitant sudėtingesnius balistinius taikinius ir hipergarsines sistemas.
Testai ir terminas: laikas ne visų pusėje
„Lockheed Martin“ nurodo, kad bandomieji PAC-3 Edge bandymai turėtų prasidėti 2027 metais, o diegimas planuojamas apie 2031 metus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais rinkoje ir toliau dominuos PAC-3 MSE, o jų prieinamumas išliks kritiniu klausimu.
Valstybėms, kurios svarsto investicijas į vietinę ar regioninę gamybą, toks grafikas kuria dilemą: gamybos pajėgumų kūrimas trunka ilgai, o rinką gali pasiekti jau naujos kartos sprendimai. Vis dėlto, dėl didelės paklausos dabartinei versijai, poreikis senesniems efektoriams dar kurį laiką niekur nedings.
Europa ieško savo atsakymo
Lygiagrečiai amerikietiškai plėtrai europinė gynybos pramonė stiprina ambicijas kurti savus perėmimo sprendimus. Konsorciumas, kurį koordinuoja MBDA, vysto HYDIS programą, orientuotą į gebėjimą kovoti su hipergarsinėmis grėsmėmis ir pažangesnėmis balistinėmis raketomis.
Projektas, remiamas kelių Europos valstybių, juda koncepcijos pasirinkimo ir technologijų demonstratoriaus link. Platesniame kontekste tai yra varžybos ne tik dėl būsimų milijardinių užsakymų, bet ir dėl technologinės savarankiškumo bei tiekimo saugumo, ypač tada, kai krizės sąlygomis šaudmenys tampa ribotu resursu.
Kodėl viskas sukasi apie raketą
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad oro gynybos vertę vis labiau lemia ne tik radarai ar paleidimo įrenginiai, bet ir perėmimo raketos. Būtent jos nulemia, ar sistema sugebės efektyviai dorotis su naujos kartos balistiniais taikiniais, sparnuotosiomis raketomis ir hipergarsiniais skriejančiais objektais.
Todėl tikrosios lenktynės vyksta dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą PAC-3 MSE įpėdinį ir sugebės jį pagaminti mastu. Kol vieni skaičiuoja dabartinių atsargų trūkumą, kiti jau konstruoja kitą etapą, kuriame pagrindiniu argumentu taps perėmimo galimybės ir gamybos tempas.
Leave a Reply