Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis surengė atakas prieš kelis Rusijos pramonės objektus, siejamus su karine pramone. Vietos šaltinių vaizduose ir pranešimuose matyti gaisrai bei dūmų stulpai, o žala, kaip teigiama, galėjo sutrikdyti gamybą.
Pranešta, kad po smūgio „Energia“ gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vienas iš gamybinių pastatų galėjo būti rimtai apgadintas. Kai kurie šaltiniai tvirtino, jog objektą galėjo pasiekti kelios sparnuotosios raketos, tačiau nepriklausomo patvirtinimo šiai versijai viešai nepateikta.
Ukrainos žiniasklaida ir situaciją stebintys kanalai skelbė, kad sunaikinimo mastas gali būti didelis. Cituoti analitikai vertino, jog įmonė laikinai gali būti nepajėgi vykdyti veiklos, o tai reikštų papildomą spaudimą Rusijos ginkluotės tiekimo grandinei.
„Energia“ siejama su komponentais, naudojamais raketų sistemose, valdomose aviacijos bombose ir kariniuose orlaiviuose. Tarp viešai minimų gaminių nurodomi maitinimo mazgai ir baterijos, siejami su „Iskander-K“ naudojamomis 9M727 sparnuotosiomis raketomis, taip pat sprendimai, minimi „Iskander-M“ ir kitų ginklų sistemų kontekste.
Smūgis titanui ir aviacijai
Spalio 25 dieną Ukrainos pajėgos, kaip skelbta, atakavo ir chemijos bei metalurgijos gamyklą AVISMA Bereznikuose Permės krašte. Tai vienas svarbiausių titano kempinės gamintojų Rusijoje, o ši žaliava naudojama metalinio titano ir lydinių gamybai.
Atakos įrašą paskelbė su karo stebėsena siejama bendruomenė, o vietos valdžia patvirtino smūgį pramonės objektui šiaurinėje regiono dalyje. Permės krašto gubernatorius Dmitrijus Machoninas teigė, kad oro gynyba numušė 11 dronų, o vienas pramonės objektas patyrė nedidelių pažeidimų; pirminiais duomenimis, sužeisti penki darbuotojai.
AVISMA reikšmė, remiantis tarptautiniais žaliavų rinkos vertinimais, peržengia regiono ekonomiką. JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 metais VSMPO-AVISMA pagamino apie 33 500 tonų titano kempinės, tai sudarė apie 96 proc. visos Rusijos šios medžiagos gamybos.
Titanas ir jo lydiniai plačiai naudojami aviacijoje, ypač orlaivių konstrukcijose ir variklių komponentuose, taip pat kitose aukštųjų technologijų pramonės srityse. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys gamybos trikdžiai gali atsiliepti tiek karinei aviacijai, tiek raketų programoms.
Ką rodo ši taktika?
Atakos prieš gynybos pramonei svarbius objektus rodo Ukrainos pastangas mažinti Rusijos galimybes atkurti ar didinti ginkluotės gamybą. Tokiais smūgiais siekiama ne tik fizinės žalos, bet ir ilgalaikių pasekmių, kai sutrinka tiekimas, remontas, logistika bei kvalifikuotos darbo jėgos darbas.
Nepriklausomai įvertinti kai kurių pranešimų detales sudėtinga, tačiau tendencija aiški: abiejų pusių kare vis dažniau taikomasi į kritinius pramonės pajėgumus. Tai didina ir ekonominį, ir technologinį spaudimą, ypač tose srityse, kur reikalingi specifiniai komponentai bei sudėtingos gamybos grandinės.
Leave a Reply