Kinijoje vis daugiau vaikų ir jaunimo renkasi mokytis ispanų kalbos, tačiau švietimo įstaigos vis dažniau susiduria su kita problema – trūksta mokytojų. Tai rodo „Instituto Cervantes“ pateikti duomenys ir institucijos atstovų vertinimai, pristatyti Pekine.
Skaičiuojama, kad nuo 2023 iki 2025 metais stojančiųjų į filologijos studijas, pasirenkamuosius dalykus ir ispanų kalbos kaip užsienio kalbos kursus padaugėjo 12,6 proc. Toks šuolis siejamas su po pandemijos atsigavusiu tarptautiniu mobilumu ir išaugusiu susidomėjimu Ispanija bei Lotynų Amerika.
„Mokytojai mums sako, kad po pandemijos ispanų kalbos paklausa nuolat auga, todėl mokytojų rengimą laikome prioritetu: paprasčiausiai reikia daugiau mokytojų“, – sakė „Instituto Cervantes“ direktorius Luisas García Montero.
Ispanų kalbos plėtra Kinijoje buvo aptarta pristatant metraštį „El español en el mundo 2026“ ir minint „Instituto Cervantes“ veiklos Pekine 20-metį. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip per du dešimtmečius pasikeitė ispanų kalbos vieta Kinijos švietimo sistemoje ir kokios naujos kryptys ryškėja dabar.
Tarp rinkos poreikių ir humanitarikos
„Instituto Cervantes“ ir su juo siejami tyrėjai teigia, kad Kinijoje artėjama prie maždaug 98 000 galimų ispanų kalbos vartotojų. Šią grupę sudaro tiek šalyje gyvenantys gimtakalbiai, tiek besimokantys studentai, o ispanų kalba siūloma dešimtyse miestų.
Institucijos vadovas atkreipė dėmesį į įtampą tarp praktinių rinkos poreikių ir humanitarinių studijų. Pasak jo, ispanų kalba vis dažniau pasirenkama dėl karjeros tarptautiniame versle, inžinerijoje ar moksle, tačiau filologija kai kur praranda svorį.
Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto atstovai renginyje akcentavo, kad darbo rinka nebenori vien vertėjų ar gidų. Vis dažniau ieškoma specialistų, kurie ispanų kalbą derintų su teise, apskaita, verslo vadyba ar tarptautine prekyba, todėl universitetams tenka pertvarkyti programas.
Ispanų kalba pasaulyje auga
Metraštyje pabrėžiama, kad pasaulyje ispanų kalba išlieka viena įtakingiausių: ja skirtingu lygiu naudojasi apie 640 mln. žmonių. Per pastaruosius metus šis skaičius, vertinama, paaugo apie 1,5 proc., o tai reikštų maždaug 10 mln. papildomų vartotojų.
Taip pat išskiriamas migracijos poveikis: vis didesnė dalis gimtakalbių gyvena šalyse, kur ispanų kalba nėra valstybinė. Dėl to auga švietimo paklausa, ypač ten, kur formuojasi didesnės ispanakalbės bendruomenės ir plečiasi ekonominiai ryšiai.
Metraštis aptaria ir skaitmeninę aplinką, kurioje ispanų kalba išlaiko stiprias pozicijas, o nuotolinės mokymosi platformos padeda greitai didinti besimokančiųjų skaičių. Kartu akcentuojama, kad technologijos nepakeičia gyvo mokytojo, ypač pradiniame etape, kai svarbiausia tartis, kalbėjimo praktika ir sisteminga gramatika.
DI ateina į klases
Švietimo bendruomenė vis aktyviau diskutuoja apie DI įrankių taikymą kalbų mokyme, tačiau Kinijos pavyzdys rodo ir ribas. Net jei dalį užduočių perima skaitmeninės priemonės, mokytojų trūkumas išlieka, nes auga auditorija ir daugėja mokymo formų nuo universitetų iki privačių kursų.
Renginyje Pekine aptartos metodikos, vadovėlių atnaujinimo klausimai ir tai, kaip DI galėtų padėti individualizuoti mokymą, įvertinti pažangą ar pasiūlyti papildomos praktikos. Vis dėlto pagrindinis tikslas įvardytas aiškiai: parengti daugiau kvalifikuotų mokytojų, kad paklausa neaplenktų pasiūlos.
Ekspertų vertinimu, ispanų kalbos bumas Kinijoje yra ilgalaikė tendencija, kurią palaiko ir ekonominiai ryšiai su ispaniškai kalbančiais regionais, ir augantis jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje. Tačiau artimiausiais metais šio augimo tempą labiausiai lems tai, ar šaliai pavyks greitai išplėsti mokytojų rengimą ir užtikrinti kokybišką mokymą skirtinguose regionuose.
Leave a Reply