Įtampa Persijos įlankoje ir su ja susiję saugumo sukrėtimai vėl išjudino pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. Analitikų vertinimu, net jei perkamo dujų kiekio sumažės, bendra importuotojų sąskaita 2026 metais augs dėl išaugusių kainų ir logistikos rizikų.
Tokią prognozę pateikia energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“. Ji skaičiuoja, kad pasaulinės SGD importo išlaidos 2026 metais bus bent 39 mlrd. JAV dolerių didesnės nei manyta iki krizės, tai yra maždaug 36 mlrd. eurų, nors fizinis importo apimtis mažėtų apie 60,7 mln. tonų.
Kas stumia kainas į viršų?
Didžiausią įtaką, pasak analitikų, daro rizika tiekimo keliams ir galimi trikdžiai Persijos įlankoje. Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių srautų, todėl bet kokie ribojimai čia tiesiogiai kelia transportavimo ir draudimo kaštus.
„Rystad Energy“ modelyje daroma prielaida, kad SGD tiekimas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų galėtų būti neprieinamas nuo kovo iki 2026 metų pabaigos. Tokiu atveju rinkoje išauga konkurencija dėl alternatyvių krovinių, o pirkėjai dažniau priversti remtis spot rinka, kur kainos paprastai reaguoja greičiausiai.
Europa moka daugiau, nors perka mažiau
Pagal šį scenarijų pasaulinės SGD pirkimo išlaidos 2026 metais didėtų nuo iki krizės prognozuotų 217,8 mlrd. JAV dolerių iki bent 256,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra nuo maždaug 201 mlrd. eurų iki maždaug 237 mlrd. eurų. Kitaip tariant, vien dėl kainų ir rizikos priedų bendra sąskaita išsipūstų, nors dujų rinkoje realiai būtų nuperkama mažiau.
Didžiausias smūgis prognozuojamas Europai: regiono išlaidos SGD, „Rystad Energy“ vertinimu, augtų mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 11 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 18 proc. didėjimą iki maždaug 73 mlrd. eurų, net jei paklausa mažėtų apie 24 mln. tonų.
Azija turi daugiau amortizacijos
Rytų Azijos šalys, palyginti su Europa, vertinamos kaip turinčios daugiau „pagalvių“: dalis jų pasižymi labiau diversifikuotu ilgalaikių sutarčių portfeliu ir turi alternatyvių tiekimo krypčių už Artimųjų Rytų ribų. Be to, kai kuriose rinkose paklausa gali būti santykinai mažesnė, todėl kainų šuoliai ne taip greitai persiduoda į skubius pirkimus.
Vis dėlto, prognozė rodo, kad ir šiame regione importo sąskaita didėtų. „Rystad Energy“ teigia, kad Rytų Azijos SGD importo išlaidos galėtų augti apie 9,8 proc. iki 104,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 96 mlrd. eurų, palyginti su iki krizės planu.
Energetikos rinkoje toks kainų augimo ir apimčių mažėjimo derinys paprastai reiškia viena: pirkėjai daugiau moka ne už didesnį vartojimą, o už didesnę riziką ir brangesnį tiekimo užtikrinimą. Artimiausiais mėnesiais pagrindiniu veiksniu išliks tiekimo koridorių saugumas, SGD krovinių prieinamumas ir tai, kiek ilgai rinkoje laikysis aukštesni rizikos priedai.
Leave a Reply