Šveicarijos Alpėse 250 000 tonų ledyno masė slenka žemyn: specialistai perspėja dėl lavinos rizikos

Virš Randos kaimo Šveicarijos Valė kantone judantis ledynas per parą nuslenka apie 20 centimetrų.

Šveicarijos Alpėse fiksuojamas nerimą keliantis procesas: virš Randos gyvenvietės esanti didelė ledyno masė pamažu slenka žemyn ir, ekspertų vertinimu, nepalankiomis sąlygomis gali sukelti ypač pavojingą nuošliaužą ar laviną.

Skaičiuojama, kad nestabilioje zonoje esantis ledo kiekis siekia apie 250 000 tonų. Specialistai pabrėžia, kad tokio masto ledo atsiskyrimas kalnuose gali tapti ne tik lokalia, bet ir platesnę teritoriją paveikiančia grėsme, ypač jei kartu pajudėtų ir susikaupęs sniegas.

Vietos stebėjimai rodo, kad rytinėje ledyno dalyje virš Randos ledo masė juda žemyn maždaug 20 centimetrų per parą. Nors toks greitis gali atrodyti nedidelis, kalnų šlaituose net ir lėtas slinkimas dažnai yra ženklas, kad ledo struktūra praranda stabilumą.

Papildomą riziką didina prognozuojami intensyvesni krituliai ir galimas gausesnis snygis artimiausiomis savaitėmis. Jei ant šlaitų susikaups storesnis šviežio sniego sluoksnis, o tuo pat metu atsiskirtų didelė ledo masė, lavinos tūris ir smūgio jėga galėtų būti gerokai didesni nei įprastų sniego lavinų.

Tokie atvejai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su kintančiomis klimato sąlygomis: kylanti oro temperatūra, dažnesni staigūs atšilimai ir lietus aukštikalnėse silpnina ledo sankabą su uoliena. Dėl to didėja tiek ledynų skilimo, tiek nuošliaužų rizika regionuose, kur anksčiau tokie procesai buvo retesni.

Valė kantonas, kurio administracinis centras yra Sionas, yra vienas svarbiausių Šveicarijos kalnų turizmo regionų, pritraukiantis slidinėjimo ir žygių mėgėjus. Dėl šios priežasties vietos tarnybos paprastai skiria daug dėmesio šlaitų stebėsenai ir rizikos vertinimui, ypač šiltuoju sezonu ir esant permainingiems orams.

Specialistai akcentuoja, kad lemiamas veiksnys dažnai yra kelių aplinkybių sutapimas: staigus atšilimas, gausus sniegas ir ledyno įtrūkimų plėtra. Gyventojams ir turistams tokiose vietovėse rekomenduojama sekti oficialius perspėjimus bei laikytis galimų judėjimo ribojimų, jei jie būtų įvesti.

Ledynų nestabilumas yra vis dažniau analizuojama tema ir už Europos ribų, nes panašūs procesai fiksuojami įvairiuose kalnų masyvuose. Mokslininkai pažymi, kad spartėjantis ledo nykimas keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir rizikų žemėlapį, todėl ankstyvo perspėjimo sistemos ir nuolatinė stebėsena tampa vis svarbesnės.