Bruselis ruošia naują priemonę
Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.
Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.
Kas laikoma rizika Europai?
Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.
Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.
Kodėl verslas baiminasi kainų?
Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.
„Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.
Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.
Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.
„Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.
Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.
Du scenarijai: nuo siauro iki plataus
Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.
Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.
Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.
Leave a Reply