Arbata daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik arbatos rūšis, bet ir temperatūra, kuria ją geriame. Naujesni stebėjimo tyrimai rodo, kad įprotis gerti labai karštus gėrimus gali būti siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais.
Moksliniame tyrime, paskelbtame žurnale The Journal of Internal Medicine, buvo analizuoti maždaug 486 000 žmonių duomenys. Dalyviai buvo stebimi beveik dešimtmetį, vertinant jų arbatos vartojimo įpročius ir sąsajas su širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Kas nustatyta apie temperatūrą?
Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie nurodė geriantys verdančiai karštą arbatą, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė buvo apie 16 proc. didesnė nei tiems, kurie arbatą gėrė atvėsusią. Svarbu pabrėžti, kad tai yra statistinė sąsaja, o ne tiesioginis įrodymas, jog būtent karšta arbata sukelia ligas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali dirginti burnos ir ryklės gleivinę, o tai ilgainiui laikoma nepalankiu veiksniu bendrai savijautai. Praktinis patarimas paprastas: leisti gėrimui kelias minutes atvėsti tiek, kad būtų patogu gurkšnoti neplikinant.
Užplikyti karštu vandeniu ir gerti karštą – ne tas pats
Arbatos paruošimui dažnai reikalingas karštas vanduo, nes taip iš lapelių geriau išsiskiria polifenoliai ir kiti augaliniai junginiai, siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau viena yra užplikyti, o kita – iš karto gerti, kai gėrimas dar yra labai karštas.
Jei norisi neprarasti skonio, bet sumažinti riziką nusideginti, rekomenduojama po užplikymo luktelėti arba įsipilti į puodelį taip, kad gėrimas greičiau atvėstų. Taip išlaikomas aromatas, bet mažėja tikimybė sudirginti audinius.
Ar stipresnė ir dažniau geriama arbata reiškia daugiau naudos?
Tyrime pastebėta, kad saikingo stiprumo arbata buvo siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais nei labai stipri arba itin silpna. Vis dėlto stiprumas buvo vertintas pagal pačių dalyvių pateiktą informaciją, todėl to negalima laikyti tiksliu receptu, kiek minučių arbatą būtina laikyti.
Taip pat fiksuota, kad arbatos gėrimas bent tris kartus per savaitę buvo siejamas su maždaug 11 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mažiausi rodikliai stebėti tarp išgeriančių šešias–aštuonias puodelių per dieną. Tai nereiškia, kad tiek turėtų gerti kiekvienas, nes stebėjimo tyrimai neatskiria, ar rezultatą lėmė pati arbata, ar kiti gyvenimo būdo veiksniai.
Mokslininkai pabrėžia, kad arbata nėra stebuklingas sprendimas, o jos poveikį verta vertinti kartu su bendra gyvenimo būdo visuma. Reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba širdies sveikatai paprastai daro didesnę įtaką nei vienas konkretus gėrimas.
Leave a Reply