Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.
Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.
Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.
Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.
Kova dėl Kongreso kontrolės
Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.
Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.
Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.
Kiek vietų bus renkami
Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.
Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.
Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).
Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.
Kokios temos svarbiausios rinkėjams
Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.
Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.
Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.
Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.
Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“
Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.
Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.
Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.
Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.
Leave a Reply