Stichinės nelaimės ir kitos krizės dažnai užklumpa netikėtai, tačiau pasiruošimas gali lemti, kiek stipriai jos paveiks kasdienį gyvenimą. „Live Science“ skaitytojus kviečia įsivertinti, ar jie turi tai, ko prireiktų nelaimės atveju – nuo atsargų iki aiškaus veiksmų plano.
Tekste primenama, kad šiemet prognozuojamas „super“ El Ninjo gali reikšti didesnę audringų orų ir potvynių riziką JAV, todėl ekspertai amerikiečiams rekomenduoja pasirūpinti maisto atsargomis. Potvyniai – tik vienas iš galimų scenarijų, kurie gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.
Minimos ir kitos grėsmės: miškų gaisrai, elektros tiekimo sutrikimai, žemės drebėjimai. Nors dalies įvykių iš anksto numatyti neįmanoma, pasiruošimas gali sumažinti nuostolius ir stresą, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna svarbiausios.
Pabrėžiama, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni nuolat kaupia vandens, maisto ir pirmosios pagalbos priemonių atsargas, kiti yra susitarę dėl šeimos susitikimo vietos ir turi avarinius kontaktus, o dalis – nieko nedaro. Nors vienos „saugiausios vietos“ pasaulyje globaliai katastrofai nėra, konkrečių žingsnių imtis galima beveik visur.
Ką siūloma turėti ir apsvarstyti
Kaip pavyzdžiai įvardijami keli baziniai pasirengimo elementai: skubios pagalbos rinkinys su maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Tokios atsargos gali būti ypač svarbios, jei sutrinka tiekimas ar kurį laiką nėra galimybės greitai apsipirkti.
Taip pat minimas evakuacijos planas – iš anksto apgalvota, ką daryti ir kur vykti, jei tektų skubiai palikti namus. Praktikoje tai gali reikšti suplanuotus maršrutus, susitikimo vietą šeimai ir aiškius susitarimus, kaip susisiekti.
Be to, rekomenduojama turėti aiškų sąrašą, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje: kokie yra svarbiausi kontaktai, kaip informuosite artimuosius ir kokius būtiniausius daiktus pasiimsite. Tokie susitarimai ypač aktualūs šeimoms ir žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur krizės rizika didesnė.
Apklausa: kiek esate pasiruošę?
Publikacijoje skaitytojai raginami atsakyti į apklausą ir pasidalinti, kaip jie ruošiasi nenumatytiems įvykiams arba kas sudaro jų „nelaimės krepšį“. Pagrindinė mintis paprasta: pasiruošimas nėra vienkartinis veiksmas – tai įpročiai, kurie gali padėti, kai situacija tampa nevaldoma.
Leave a Reply