Moliūgų sėklos dažnai laikomos tik sezoniniu užkandžiu, tačiau jose esantys mineralai ir riebalai gali prisidėti prie sveikesnio kraujospūdžio palaikymo. Šios sėklos aprūpina organizmą magniu, kaliu ir argininu – medžiagomis, susijusiomis su kraujagyslių funkcija ir širdies sveikata.
Kaip rašo „EatingWell“, mityba gali turėti reikšmės kraujospūdžiui: tam tikri produktai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, mažina uždegiminius procesus ir palaiko bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Dėl to moliūgų sėklos dažnai minimos tarp užkandžių, kuriuos galima įtraukti į kasdienį racioną.
Svarbu tai, kad moliūgų sėklos gali būti valgomos su lukštu arba be jo (dažnai vadinamos „pepitas“) – abiem atvejais jos išlieka panašiai maistingos. Visgi didžiausią skirtumą kraujospūdžiui gali daryti ne forma, o druskos kiekis.
Tiems, kurie stebi kraujospūdį ar nori sumažinti suvartojamo natrio kiekį, aktualiausia rekomendacija paprasta: rinktis žalias arba nesūdytas sėklas. Sūdyti variantai gali reikšmingai padidinti natrio kiekį mityboje, o tai siejama su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika.
Magnis: viena svarbiausių sėklų stiprybių
Moliūgų sėklos išsiskiria magnio kiekiu: vienoje maždaug 28 gramų (1 uncijos) porcijoje jo yra 156 miligramai, tai sudaro apie 37 proc. dienos normos. Magnis siejamas su kraujagyslių atsipalaidavimu, todėl teoriškai gali padėti mažinti kraujospūdį.
Straipsnyje minimas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 24 000 suaugusiųjų JAV, parodė asociaciją: didžiausią magnio kiekį su maistu gaunantys žmonės rečiau turėjo hipertenziją nei tie, kurie magnio suvartojo mažiausiai. Vis dėlto tai nereiškia, kad vien moliūgų sėklos išsprendžia aukšto kraujospūdžio problemą.
Argininas ir kalis: poveikis susijęs su kraujagyslėmis ir natriu
Argininas – aminorūgštis, iš kurios organizmas gamina azoto oksidą. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir taip mažina pasipriešinimą kraujotakai, kas yra svarbu kraujospūdžio reguliavimui.
Tekste pabrėžiama, kad įrodymai nėra pakankami teigti, jog būtent argininas iš moliūgų sėklų tiesiogiai mažina kraujospūdį. Tačiau kitų tyrimų apžvalgoje apie arginino papildus fiksuotas vidutinis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas 6,4 mm Hg ir diastolinio – 2,6 mm Hg.
Kitas svarbus komponentas – kalis. Viena 28 gramų nesūdytų moliūgų sėklų porcija suteikia apie 223 miligramus kalio (beveik 5 proc. dienos normos). Kalis siejamas su organizmo gebėjimu pašalinti natrio perteklių su šlapimu ir mažinti įtampą kraujagyslių sienelėse.
Nesočiosios riebalų rūgštys ir praktiniai patarimai renkantis užkandį
Moliūgų sėklose yra ir nesočiųjų riebalų – maždaug 10 gramų vienoje 28 gramų porcijoje. Nesočiosios riebalų rūgštys laikomos palankesnėmis širdžiai, ypač jei jos mityboje pakeičia sočiuosius riebalus.
Norint, kad toks užkandis būtų palankesnis kraujospūdžiui, rekomenduojama laikytis saiko – orientuotis į maždaug 28 gramus (nedidelę saują, apie ketvirtadalį puodelio). Taip pat verta atidžiai tikrinti etiketę: skirtingų gamintojų sėklose natrio kiekis gali skirtis.
Jei norisi ryškesnio skonio, sūrumą siūloma keisti prieskoniais – pavyzdžiui, česnako milteliais, rūkyta paprika ar kmynais. O sėklas patogu berti ant košės, salotų, dėti į grūdų dubenėlius, jogurto užkandžius ar riešutų ir džiovintų vaisių mišinius.
Galiausiai dietologai primena svarbią ribą: vienas produktas kraujospūdžio „nenumeta“. Didžiausią įtaką daro visuma – bendra mityba, skaidulų kiekis, natrio kontrolė ir kiti gyvenimo būdo įpročiai.
Leave a Reply