Čihuahua – vieni mažiausių pasaulio šunų – turi netikėtą laukinį giminaitį: jų genome aptikta kojotų DNR pėdsakų. Tyrėjai teigia, kad tai ne šiuolaikinės mišrūnystės rezultatas, o labai senos genetinės istorijos fragmentai.
Kaip rašo „ZME Science“, išvados gautos pasitelkus naują metodą, leidžiantį itin tiksliai nustatyti, iš kur kilusios atskiros genomo atkarpos ir kada jos galėjo patekti į šunų protėvių liniją. Tokie įrankiai padeda atsekti genetinę praeitį per šimtus kartų.
Mokslininkai pabrėžia, kad rasti fragmentai yra labai maži – tai svarbus signalas. Jei čihuahua būtų neseniai susikryžminę su kojotais, tikėtina būtų aptikta didesni, lengviau atpažįstami DNR „gabalai“.
Tyrimo autoriai šį radinį sieja su platesne Šiaurės Amerikos šunų istorija: dar iki europiečių kolonizacijos žemyne gyvenę šunys galėjo būti susiję su vietinėmis bendruomenėmis ir tam tikrais atvejais kryžmintis su laukiniais kojotais.
Kaip aptikti seną genetinį pėdsaką
Tyrėjų komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto mokslininko Helgi Hilmarssono, pasitelkė mašininį mokymąsi ir analizavo 191 šuninių (tarp jų – vilkų, kojotų ir įvairių šunų veislių) genomą. Tuomet metodas pritaikytas dar 531 šuns genomui.
Toks „lokalios kilmės nustatymo“ (angl. local ancestry inference) principas skiriasi nuo bendrų procentinių įverčių: vietoj klausimo, kokia dalis genomo yra vienos ar kitos kilmės, ieškoma tikslių vietų, kuriose slypi konkrečios kilmės DNR atkarpos.
Mokslininkai aiškina, kad bėgant kartoms DNR nuolat „persimaišo“ – tai rekombinacija, kai chromosomose vyksta apsikeitimai atkarpomis. Dėl to senų protėvių palikimas pamažu suskaidomas į vis trumpesnius fragmentus, kuriuos aptikti tampa vis sunkiau.
Ryšys su prieškolumbiniais Amerikos šunimis
Tyrime paminėta, kad dar prieš europiečių atvykimą į Ameriką vietinės bendruomenės augino šunis įvairiems tikslams – nuo medžioklės iki darbo ir draugijos. Kai kurie šių šunų, kaip spėjama, galėjo kryžmintis su kojotais, nors tikslus mechanizmas – ar tai vyko natūraliai, ar buvo sąmoningai skatinama – išlieka neaiškus.
Greta čihuahua mokslininkai analizavo ir kitos su Meksikos prieškolumbinėmis kultūromis siejamos veislės – ksuloickvintlio (Meksikos plikojo šuns) – genetinę sudėtį. Vieno šios veislės šuns genome aptikta apie 4,03 proc. DNR atkarpų, susijusių su Arkties šunimis.
Toks radinys gali skambėti netikėtai, tačiau ankstesni genetiniai tyrimai yra rodę, kad prieš europiečių kontaktą Amerikoje gyvenę šunys buvo artimi šiuolaikinių arktinių veislių protėviams, atkeliavusiems iš Sibiro kartu su žmonėmis.
Ką šis radinys keičia čihuahua istorijoje
Iki šiol dažnai kartota, kad čihuahua senosios šaknys siekia daugiau nei 1 000 metų ir yra susijusios su prieškolumbine Meksika, o moderni veislė galutinai susiformavo XIX amžiaus viduryje. Vis dėlto ankstesnis genetinis tyrimas, publikuotas 2018 metais žurnale „Science“, buvo parodęs, kad ikikolonijiniai Amerikos šunys kilo iš Sibiro linijos, o po kolonizacijos didelė dalis vietinių šunų genetinio paveldo buvo išstumta atvežtinių šunų.
Dabartinis darbas rodo, kad dalis to beveik išnykusio paveldo vis dėlto išliko – o čihuahua aptikti kojotų DNR fragmentai tampa dar vienu užuominu apie sudėtingą šunų ir laukinių šuninių istoriją Amerikoje.
Tyrėjai pripažįsta, kad tokio tipo analizės turi ribojimų ir ne visada leidžia tiksliai pasakyti, kada konkrečiai įvyko susimaišymas. Vis dėlto pats faktas, kad senoviniai kontaktai gali būti „įrašyti“ mažuose DNR fragmentuose, parodo, kiek daug istorijos dar slepiasi gyvūnų genome.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.
Leave a Reply