Europos Sąjungoje būstas daugelyje šalių per pastarąjį dešimtmetį tapo sunkiau įperkamas – būsto kainos augo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Eurostato skaičiuojamas būsto kainų ir pajamų santykis 2015–2025 metais visoje ES padidėjo 6,8 proc.
Per tą patį laikotarpį 17 ES valstybių šis rodiklis kilo, o 10 šalių – mažėjo. Paprastai tariant, kilimas reiškia, kad už tą patį pajamų „krepšelį“ 2025 metais buvo galima įpirkti mažiau būsto nei 2015-aisiais.
Šis santykis vertina, kaip keitėsi būsto kainos lyginant su disponuojamosiomis pajamomis vienam gyventojui. Vis dėlto jis nepasako, kiek būstas yra įperkamas „čia ir dabar“ – rodiklis matuoja pokytį, o ne absoliutų kainų lygį.
Lietuvoje 2015–2025 metais būsto kainų ir pajamų santykis, Eurostato duomenimis, padidėjo 10,1 proc. Tai reiškia, kad būsto kainos šiuo laikotarpiu šalyje kilo greičiau nei gyventojų pajamos.
Kas yra būsto kainų ir pajamų santykis?
Būsto kainų ir pajamų santykis (angl. house price-to-income ratio) lygina būsto kainų pokyčius su disponuojamųjų namų ūkių pajamų pokyčiais vienam žmogui. Jei santykis kyla, būstas brangsta greičiau nei auga pajamos – taigi tampa mažiau įperkamas.
Jei santykis mažėja, būsto kainos, palyginti su pajamomis, krenta arba pajamos auga sparčiau nei kainos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būstas automatiškai tampa lengvai įperkamas.
Prie įperkamumo prisideda ir finansavimo kaina – dauguma žmonių būstą perka su paskola, todėl svarbios palūkanų normos ir kitos kreditavimo sąlygos.
Didžiausias augimas – Portugalijoje, Lietuva taip pat tarp augusių
Didžiausias būsto kainų ir pajamų santykio augimas 2015–2025 metais fiksuotas Portugalijoje – 60,8 proc. Antroje vietoje buvo Nyderlandai, kur šis rodiklis pakilo 34,3 proc.
Daugiau nei 20 proc. santykis ūgtelėjo Vengrijoje (26,5 proc.), Čekijoje (25,8 proc.), Ispanijoje (24,5 proc.) ir Graikijoje (22,5 proc.). Tokie pokyčiai rodo, kad šiose šalyse įperkamumas per dešimtmetį suprastėjo.
Eurostato duomenys rodo, kad santykis augo ir Slovėnijoje (18,2 proc.), Airijoje (14,4 proc.), Austrijoje (13,6 proc.), Slovakijoje (11,2 proc.), Liuksemburge (10,6 proc.) bei Lietuvoje (10,1 proc.).
Kur įperkamumas gerėjo ir kodėl tai ne visada gera žinia?
Didžiausias santykio kritimas per 2015–2025 metus užfiksuotas Rumunijoje – 42,8 proc. Tai reiškia, kad 2025 metais būsto kainos Rumunijoje buvo gerokai mažesnės pajamų atžvilgiu nei prieš dešimtmetį.
Santykis taip pat smuko Suomijoje (25,2 proc.), Bulgarijoje (16,2 proc.), Kipre (12 proc.) ir Italijoje (11,9 proc.). Tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų santykis labiausiai augo Ispanijoje (24,5 proc.), Vokietijoje – 1,6 proc., o Prancūzijoje jis krito mažiau nei 6 proc.
Vis dėlto mažėjantis santykis pats savaime negarantuoja, kad žmonėms lengva apsirūpinti būstu – ypač jei brangi nuoma ar didelė pajamų dalis tenka būsto išlaidoms. Straipsnyje pažymima, kad kai kuriose šalyse nuomininkų padėtis gali būti sudėtinga net ir tada, kai santykis krinta.
Leave a Reply