Kaktusai dažnai laikomi vienais atspariausių augalų pasaulyje, tačiau naujas tyrimas rodo, kad net ir jie gali neatlaikyti vis dažnėjančių sausrų. Mokslininkų skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalis kaktusų rūšių iki 2100 metų gali prarasti mažiausiai 80 proc. savo tinkamų buveinių.
Apie tai rašoma žurnale „Nature“ publikuotame darbe, kuriame modeliuoti ne tik kylantys temperatūrų vidurkiai, bet ir su klimato kaita siejami ilgesni bei intensyvesni sausrų laikotarpiai. Tyrėjai vertino beveik 1 000 kaktusų rūšių ateitį ir daro išvadą: daugumos jų buveinės trauksis.
Pagrindinis tyrimo autorius, Pietų Floridos universiteto gamtosaugos ekologas Michielis Pilletas pabrėžia, kad visuomenėje kaktusai neretai suprantami kaip augalai, galintys „ištverti viską“. Vis dėlto, pasak jo, kaktusams – kaip ir kitiems augalams – būtinas vanduo, o jų prisitaikymai veikia tik iki tam tikros ribos.
Kaktusai svarbūs ne tik kaip dykumų simbolis: jie kuria buveines įvairiems gyvūnams, o jų žiedai maitina apdulkintojus. Todėl buveinių nykimas reiškia platesnes pasekmes dykumų ekosistemoms, kurios, nors ir atrodo „kietos“, iš tiesų gali būti itin trapios.
Kodėl kaktusams svarbios net sezoninės liūtys
Nors kaktusai turi vaškinius paviršius ir kitas savybes, padedančias kaupti drėgmę, jie evoliuciškai prisitaikė prie konkrečių sąlygų. Pavyzdžiui, JAV pietvakarių dykumose kaktusai remiasi sezoninėmis musoninėmis liūtimis, kurios kai kuriose vietovėse padaro liepą ar rugpjūtį drėgniausiais metų mėnesiais.
Tyrime pabrėžiama, kad klimato pokyčiai reikšmingi ne vien dėl karščio: sausros sukelia kompleksinį stresą. M. Pilletas tai lygina su pacientu, kurį vienu metu gali alinti ir perkaitimas, ir dehidratacija – panašiai kaktusams vienu metu tenka susidurti su šilumos ir vandens trūkumo poveikiu.
Siekiant tiksliau įvertinti rūšių pasiskirstymą, tyrėjai pasitelkė piliečių mokslo platformą „iNaturalist“. Joje žmonių įkeltos nuotraukos ir stebėjimai suteikė apie 650 000 kaktusų aptikimų laukinėje gamtoje, o tai padėjo geriau suprasti, kur ir kokiomis sąlygomis rūšys gyvena dabar.
Ne tik žūtys: sausra gali stabdyti dauginimąsi
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad problema nebūtinai pasireikš tik masiniu kaktusų „nudžiūvimu“. Vandens trūkumas gali veikti ir subletaliai – augalai gali išlikti gyvi, bet prasčiau augti, dažniau žūti tam tikrose gyvenimo stadijose arba nebežydėti.
Tai itin svarbu, nes jei kaktusai nebesidaugina, jų populiacijos ima mažėti net ir tada, kai suaugę augalai dar kurį laiką išsilaiko. Kaip pavyzdys minimas Sonorano dykumos saguaro kaktusas, kuris per užsitęsusias sausras gali rečiau daugintis, nes ne visada žydi.
Ekologai taip pat primena, kad dykumų ekosistemos atsistato lėtai. Mažas vandens kiekis ir aukštos temperatūros reiškia, kad sutrikdytiems plotams gali prireikti dešimtmečių atsigauti, o kai kuriais atvejais tai gali ir neįvykti.
Ką galima padaryti: nuo apsaugos iki perkėlimo į botanikos sodus
Prie sausrų poveikio prisideda ir kiti spaudimo veiksniai – buveinių nykimas bei retų rūšių brakonieriavimas kolekcijoms. Be to, kai kur kaktusams kenkia ir vandens perteklius: tekste minimas atvejis Floridoje, kur dėl kylančio jūros lygio vietoje išnyko Key Largo medinis kaktusas.
Kaip galima išeitis įvardijamas populiacijų „pasitraukimas“ į palankesnio klimato zonas – ne pavienių augalų judėjimas, o palaipsnis rūšių paplitimo kitimas. Tačiau tai ne visada įmanoma, nes tinkamos sąlygos gali neatsirasti pakankamai greitai arba kelią užkirsti žmogaus pakeistas kraštovaizdis.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokie modeliavimai gali padėti gamtosaugos specialistams nuspręsti, kur koncentruoti pastangas. Vienas iš praktinių sprendimų – perkelti dalį kaktusų į botanikos sodus ir ten išsaugoti populiacijas, kad ateityje, jei sąlygos leis, kai kurias rūšis būtų galima grąžinti į gamtą.
Kartu akcentuojamas ir valstybių vaidmuo saugant teritorijas, kuriose kaktusams kyla didžiausia grėsmė. Tačiau, kaip pastebi tekste cituojami pašnekovai, politinė valia ir prioritetai skirtingose šalyse gali labai skirtis.
Leave a Reply