Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Kazachstanas plečia „Vidurinį koridorių“ – taikinyje 30 mln. tonų

Written by

in

Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Kazachstanas sutaria stiprinti bendradarbiavimą, kad sparčiau plėstų vadinamąjį „Vidurinį koridorių“ – prekybos kelią, jungiantį Kiniją ir Vidurinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Pietų Kaukazą ir Juodąją jūrą.

Šalys parengė bendrą planą, kuriuo siekiama gerinti transporto infrastruktūrą, sklandinti logistiką ir pagreitinti tarpvalstybinę prekybą. Apie tai skelbia „Euronews“.

Iniciatyvos sutampa su didėjančiu Europos įmonių susidomėjimu investicijomis maršrute: minimas siūlomas 50 mln. JAV dolerių (45,4 mln. eurų) logistikos centro projektas Kazachstane ir skaitmeninis projektas, orientuotas į sienų kirtimo vėlavimų mažinimą.

Alternatyvių maršrutų svarbą išryškino ir su Irano karu siejami trikdžiai laivyboje per Hormūzo sąsiaurį – tai didina poreikį patikimesniems keliams gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

Belgijos įmonių dėmesys – Kazachstano logistikai

Europos verslas vertina galimybes prisidėti prie koridoriaus infrastruktūros ir veiklos plėtros. Lapkričio 16 dieną Kazachstano užsienio reikalų ministras Mukhtaras Tileuberdi Briuselyje susitiko su Belgijos bendrovių „Sarens Group“, „Ahlers Logistics“ ir „BIM e-Solutions“ vadovais.

Tarp aptartų idėjų – planuojamas transporto ir logistikos centras Žetysu regione, netoli Kinijos sienos. Projekte numatomas 2,1 kilometro apvažiavimo kelias, laikino sandėliavimo vietos ir specializuota infrastruktūra sunkiems kroviniams.

Jei planai būtų įgyvendinti, tikimasi padidinti pralaidumą Nur Žoly pasienio perėjimo punkte, viename pagrindinių vartų kroviniams iš Kinijos į Kazachstaną, ir sumažinti spūstis Kazachstano–Kinijos pasienyje.

Tikslas – 30 mln. tonų per metus iki 2029 metų

Sakartvele ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos bei tvaraus vystymosi ministrė Mariam Kvrivishvili patvirtino, kad su partneriais – ypač Kazachstanu ir Azerbaidžanu – dirbama siekiant stiprinti transporto ryšius ir didinti krovinių srautus.

Pasak jos, bendras planas numato iki 2029 metų „Viduriniu koridoriumi“ pervežti 30 mln. tonų krovinių per metus. Tam prireiks plataus masto gerinimų geležinkeliuose, uostuose, jūrų pervežimuose ir pasienio perėjimo punktuose.

Kvrivishvili taip pat teigė, kad Sakartvelas iki 2029 metų planuoja investuoti apie 7 mlrd. JAV dolerių (6,4 mlrd. eurų) į transporto infrastruktūrą – uostus, geležinkelius, kelius ir aviacijos infrastruktūrą.

Bendros priemonės apima muitinės procedūrų derinimą, tarifų politikos suderinimą ir uostų bei geležinkelių pajėgumų plėtrą Kaspijos ir Pietų Kaukazo atkarpose.

Skaitmeninimas: mažiau popierizmo, mažiau prastovų

Šalia fizinės infrastruktūros išlieka ir administracinė problema: kelių šalių grandinėje didelę įtaką laikui daro muitinės procedūros, dokumentai ir informacijos apsikeitimas tarp vežėjų bei institucijų.

Susitikimuose su „Ahlers Logistics“ vadovu Dave’u van den Bosu ir „BIM e-Solutions“ vadovu Michaelu Barrie aptarta programinės įrangos integracija visame maršrute, taip pat pasiūlytas 90 dienų „Digital Middle Corridor“ bandomasis projektas.

Numatoma, kad bandomuoju projektu būtų diegiama ištisinė skaitmeninė krovinių sekimo sistema ir supaprastinamas tarpvalstybinis muitinių duomenų apsikeitimas, kas turėtų padėti mažinti vėlavimus.

Europos verslui patikimesni tranzito terminai ir aiškesnės sienų kirtimo procedūros gali tapti lemiamu argumentu, renkantis šį maršrutą krovinių gabenimui tarp Azijos ir Europos.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *