Lenkijoje kai kuriose įmonėse pakanka vienos dienos nedarbingumo, kad darbuotojas prarastų visą premiją už lankomumą. Darbdaviai tokiu būdu bando mažinti sergamumo ir neatvykimų į darbą mastą, tačiau ekspertai įspėja: tokia tvarka gali paskatinti sirgti „ant kojų“.
Kaip rašo ZUS ataskaita „Absencja chorobowa w 2025 roku“, 2025 metais Lenkijoje išduota 27,5 mln. nedarbingumo pažymėjimų, kurie apėmė 290,5 mln. nedarbingumo dienų. Skaičiuojama, kad ligos neatvykimų kaštai siekė 34,9 mlrd. zlotų.
Iš šios sumos 14,2 mlrd. zlotų sudarė ligos išmokos, kurias darbuotojams mokėjo patys darbdaviai. Daugiausia nedarbingumo dienų fiksuojama infekcijų sezono metu, o kvėpavimo takų ligos sudarė reikšmingą dalį visų neatvykimų.
Ypač daug neatvykimų į darbą registruota sausį (26,3 mln. dienų) ir spalį (25,5 mln. dienų), o ramiausias mėnuo buvo rugpjūtis (19,8 mln. dienų). Tokia dinamika darbdaviams reiškia ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir papildomą krūvį kolegoms, perimantiems sergančių darbuotojų darbus.
Premijos už lankomumą ir „nulio tolerancijos“ taisyklė
Įmonės, siekdamos mažinti neatvykimus, vis dažniau taiko vadinamąsias lankomumo (frekwencyjne) premijas. Jų skyrimo taisyklės priklauso nuo darbo apmokėjimo tvarkos, kolektyvinės sutarties arba darbo sutarties sąlygų – jei kriterijai aiškiai apibrėžti, premija gali būti siejama su faktiniu dalyvavimu darbe.
Švelnesnis modelis numato proporcingą premijos mažinimą pagal nedarbingumo dienų skaičių. Pavyzdžiui, jei per mėnesį yra 20 darbo dienų, o darbuotojas 5 dienas serga, jis gali netekti ketvirtadalio priedo.
Kitu atveju taikomi slenksčiai: nulis nedarbingumo dienų – visa premija, viena ar dvi dienos – tik dalis, o trys ar daugiau dienų gali reikšti, kad priedas visai nemokamas. Griežčiausia praktika – „zero tolerancji“, kai viena ligos diena automatiškai panaikina visą premiją už atitinkamą laikotarpį.
Kodėl tai gali atsisukti prieš darbdavius
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad baimė prarasti kelis šimtus zlotų gali pastūmėti darbuotoją ateiti į darbą sergant. Tokiu atveju, ypač rudenį ir žiemą, vienas žmogus gali užkrėsti didesnę komandos dalį, o realūs nuostoliai įmonei galiausiai išauga.
„Darbuotojas su karščiavimu, kuris žino, kad viena L4 diena jam kainuos kelis šimtus zlotų, gali nuspręsti ateiti į darbą. Rudens–žiemos sezonu pakanka vieno sergančio žmogaus, kad po kelių dienų pusės komandos nebūtų“, – teigia darbo rinkos ekspertas ir „Personnel Service“ įkūrėjas Krzysztofas Inglotas.
Be infekcijų plitimo rizikos, darbdaviai susiduria ir su mažesniu produktyvumu: sergantis žmogus dažniau klysta, prasčiau susikaupia, lėčiau atlieka užduotis. Todėl priemonė, skirta taupyti dėl nedarbingumo, gali sukurti dar didesnių kaštų grandinę.
Kada premijų taisyklės gali kelti teisinių klausimų
Darbdaviai, nustatydami premijavimo principus, neturi visiškos laisvės – būtina laikytis lygaus traktavimo ir nediskriminavimo reikalavimų. Ypatinga apsauga taikoma, be kita ko, nėščioms darbuotojoms bei asmenims, esantiems motinystės ar tėvystės ir vaiko priežiūros atostogose.
Rizikų kyla ir vertinant darbuotojus su negalia, kurie dėl gydymo gali dažniau naudotis nedarbingumu. Taip pat gali kilti ginčų, kai premija atimama už neatvykimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, už kurį atsakomybė tenka darbdaviui.
„Personnel Service“ valdybos viceprezidentė Jowita Grygoyć atkreipia dėmesį, kad svarbus ir premijos traktavimas skaičiuojant ligos išmokas. Jei premija mažinama dėl ligos dienų ir atitinka sąlygas būti įtrauktai į išmokos bazę, ji gali būti į ją įskaičiuota; jei teisė į pilną premiją išlieka ir ligos metu, paprastai ji į bazę neįtraukiama.
Dėl to įmonių taisyklėse turi būti aiškiai aprašyta, ar premija mažinama tik dėl paties darbuotojo ligos, ar ir dėl kitų pateisinamų neatvykimų, pavyzdžiui, slaugant sergantį vaiką. Neapibrėžtos formuluotės dažnai baigiasi konfliktais ir ginčais su darbuotojais.
Leave a Reply