Prie smilkinio prilipinamas „pleistras“, kuris ultragarsu veikia giliai smegenyse esančias struktūras, gali pakeisti tai, kaip greitai pasiekiame REM miegą. Teksaso universiteto Ostine tyrėjai išbandė prototipą su žmonėmis ir fiksavo, kad aktyvavus prietaisą REM fazė prasidėdavo vidutiniškai 43 minutėmis anksčiau.
Tyrime, apie kurį rašo „ZME Science“, dalyvavo 28 savanoriai. Analizei galiausiai liko 26 dalyvių duomenys – dviejų įrašai buvo per triukšmingi, kad būtų galima patikimai įvertinti miego stadijas.
Prietaisas, pavadintas NEUSLeeP, priklijuojamas šalia smilkinio ir naudoja fokusuotą ultragarsą – žmogui negirdimas aukšto dažnio garso bangas. Jomis siekiama stimuliuoti subthalamic nucleus (subtalaminį branduolį) – nedidelę, bet miego reguliavimui svarbią smegenų struktūrą.
Kartu „pleistre“ integruoti elektrodai registruoja signalus, pagal kuriuos galima sekti miego stadijas: smegenų bangas, akių judesius ir raumenų aktyvumą. Taigi vienu metu bandoma ir stebėti, kas vyksta miegant, ir tikslingai paveikti šiuos procesus.
Kaip vyko bandymas miego laboratorijoje
Dalyviai buvo 19–38 metų amžiaus: 16 jų buvo laikomi sveikais miegotojais, o dar 12 nurodė turintys nemigos simptomų, nors klinikinės diagnozės nebuvo gavę. Prieš eksperimentą kiekvienam savanoriui atlikti MRT tyrimai, kad būtų tiksliai nustatyta, kur nukreipti ultragarsą.
Savanoriai dvi naktis iš eilės miegojo laboratorijoje. Abi naktis jie dėvėjo NEUSLeeP ir papildomus jutiklius, kurie fiksavo ir širdies ritmą.
Pagrindinis skirtumas tarp naktų buvo toks: pirmąją naktį prietaisas tik registravo miegą, bet nestimuliavo. Antrąją – ultragarsas buvo įjungtas ir pateiktas penkiomis trumpomis sesijomis maždaug kas 90 minučių.
Kiekvienos penkių minučių sesijos metu prietaisas keitė 30 sekundžių stimulaciją ir 30 sekundžių pertrauką. Vėliau įrašus vertino miego specialistas, nežinodamas, kuri naktis buvo su aktyvia stimuliacija.
Rezultatai: daugiau REM, bet bendras miegas nebūtinai geresnis
Pagrindinis tyrimo rezultatas – sutrumpėjusi REM miego pradžios trukmė. Vidutiniškai dalyviams REM fazė prasidėdavo ne po maždaug 177 minučių, o po 134 minučių nuo užmigimo.
Taip pat padidėjo bendras REM miego laikas: nuo maždaug 64 iki 80 minučių. Kitaip tariant, REM dalis visame miego laike paaugo nuo 16,3 proc. iki 20,9 proc., t. y. 4,6 procentinio punkto.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad daugiau REM automatiškai nereiškia geresnio miego. Prietaisas reikšmingai nepagerino bendro miego efektyvumo ir nesumažino naktinių prabudimų.
Be to, pastebėtas skirtumas tarp grupių: dalyviams, kurie turėjo nemigos simptomų, REM dalis padidėjo reikšmingai, tačiau REM pradžios sutrumpėjimas ir papildomos REM minutės šioje grupėje nepasiekė statistinio reikšmingumo.
Ką tai gali reikšti ateityje ir kokie apribojimai
Tyrėjai taip pat vertino platesnius poveikio požymius – anketas bei smegenų skenavimus, susijusius su mieguistumu, nerimu ir emociniu apdorojimu. Smegenų vaizdinimo duomenys rodė pokyčius emocijų apdorojime: sveiki miegotojai kai kuriuose regionuose reagavo silpniau į emocinius veidus, o nemigos simptomų turėjusiems dalyviams fiksuotas stipresnis migdolinio kūno aktyvumas žiūrint į piktus veidus.
Tačiau pats tyrimas buvo mažas, o dizainas turėjo reikšmingą ribojimą: visi dalyviai pirmiausia patyrė „neaktyvią“ naktį, o tik vėliau – aktyvią stimuliaciją. Tai reiškia, kad dalį skirtumų galėjo lemti prisitaikymas prie miego laboratorijos sąlygų, todėl reikalingi didesni, atsitiktinai paskirstyti klinikiniai tyrimai.
Šiuo metu NEUSLeeP yra eksperimentinis įrenginys, o ne komercinis gydymo būdas. Jo veiksmingumą ir ilgalaikį saugumą dar reikia įrodyti, o lėtinės nemigos atveju pirmuoju pasirinkimu išlieka kognityvinė elgesio terapija.
Tyrimo autoriai planuoja didesnius bandymus. Jei rezultatai pasitvirtintų, tai galėtų būti žingsnis link neinvazinių dėvimų technologijų, kurios ne tik seka miegą, bet ir tiksliau padeda keisti jo eigą be chirurginių intervencijų.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.
Leave a Reply