Kinija per 50 metų pasodino 66 mlrd. medžių: NASA fiksuoja poveikį klimatui, bet įžvelgia rizikų

Written by

in

Kinija per beveik 50 metų pasodino apie 66 mlrd. medžių – tai viena didžiausių pasaulyje apželdinimo programų, skirta stabdyti dykumėjimą. Jos rezultatas – milžiniškas žaliasis „diržas“ aplink Takla-Makano dykumą Sindziange.

Projektas pradėtas 1978 metais, kai buvo paleista programa „Trijų šiaurės“ apsauginiai miško želdiniai. Apie šios iniciatyvos padarinius rašo Science-et-vie.com, remdamasis mokslininkų vertinimais.

Per programos įgyvendinimo laikotarpį šalies miškingumas, kaip teigiama, išaugo nuo 10 proc. iki daugiau nei 25 proc. 2024 metų lapkritį valdžia paskelbė užbaigusi 3 046 km ilgio žaliąjį ruožą aplink Tarimo baseiną.

Šis žaliasis ruožas juosia Takla-Makano dykumą, kurios plotas siekia apie 337 tūkst. kv. km. Želdinimui rinktasi sausrai atsparūs augalai, o jauni sodiniai papildomai laistomi – tam pasitelkiama ir speciali technika bei dronai.

NASA palydovai užfiksavo pokyčius

2026 metų sausį tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Yuk Yung iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, paskelbė tyrimą apie apželdinimo poveikį regiono klimatui. Mokslininkai analizavo daugiau nei 20 metų palydovinius stebėjimus.

Anot tyrimo, apželdintos dykumos pakraščiuose teritorijos ėmė sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo išskirti. Lietinguoju sezonu vietinė CO2 koncentracija, kaip nurodoma, sumažėjo maždaug nuo 416 iki 413 dalių milijonui.

Tyrėjai taip pat fiksavo, kad vasaros kritulių kiekis regione padvigubėjo. Vienas galimų paaiškinimų – vėsinantis augalijos poveikis, galintis keisti vietines oro masių cirkuliacijos sąlygas.

Kokias grėsmes kelia dykumos apželdinimas

Nors apželdinimas gali turėti teigiamą poveikį klimatui, mokslininkai atkreipia dėmesį į vandens išteklių kainą. Medžiams ir krūmams reikia daug drėgmės, o regione kritulių mažai, o upių vanduo plačiai naudojamas žemės ūkyje.

Hidrogeologai baiminasi, kad didėjantis vandens poreikis gali alinti požeminius rezervus, tarp jų ir susiformavusius ledynmečiu. Kai kurios prognozės leidžia manyti, kad iki XXI amžiaus pabaigos pagrindiniai šaltiniai gali reikšmingai sumenkti.

Kitas klausimas – biologinė įvairovė. Didelio masto dykumos kraštovaizdžio keitimas gali sutrikdyti natūralias buveines, kuriose gyvena vabzdžiai, ropliai ir migruojantys paukščiai.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *