Antonio Costa siūlo 2028–2034 metų ES biudžetą mažinti 10 proc.: dalį ETS pajamų perkelti į Briuselį

Written by

in

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pateikė kompromisinį siūlymą dėl Europos Sąjungos 2028–2034 metų biudžeto: jį mažinti 10 proc., lyginant su 2025 metais Europos Komisijos pristatytu projektu.

Kartu jis siūlo keisti ir ES „nuosavų išteklių“ sistemą – 30 proc. pajamų iš taršos leidimų prekybos sistemos ETS keliautų į ES biudžetą, o ne į valstybių narių nacionalinius biudžetus kaip iki šiol.

Šis planas pateikiamas kaip bandymas suderinti priešingas stovyklas: vadinamąsias grynąsias mokėtojas, kurios ragina karpyti išlaidas, ir šalis, ginančias finansavimą žemės ūkiui bei regionams.

Gyventojams ir verslui tai svarbu dėl dviejų priežasčių: siūlomi pokyčiai paliestų, iš kur ir kaip formuojamas ES biudžetas, taip pat numatytų naują ES skaitmeninį mokestį didžiosioms technologijų įmonėms.

Biudžetas: mažesnis nei siūlyta, bet didesnis nei dabar

Pagal A. Costos pasiūlymą, 2028–2034 metų ES išlaidos siektų 1,58 trln. eurų (2025 metų kainomis). Tai mažiau nei Europos Komisijos siūlyti 1,76 trln. eurų.

Nurodoma, kad einamosios 2021–2027 metų finansinės perspektyvos atžvilgiu naujasis biudžetas vis tiek būtų didesnis – 2025 metų kainomis jis augtų 312,06 mlrd. eurų, arba beveik ketvirtadaliu.

Skaičiuojant einamosiomis kainomis, įvertinus infliaciją, A. Costos siūlymas siektų 1,78 trln. eurų, kai Europos Komisija buvo siūliusi 1,98 trln. eurų.

ETS pajamos ES biudžetui ir pereinamasis mechanizmas

A. Costa siūlo, kad ETS pajamos taptų vienu iš ES „nuosavų išteklių“: 30 proc. lėšų būtų pervedama į ES biudžetą, o 70 proc. liktų nacionaliniuose biudžetuose.

Siekiant sumažinti dalies valstybių pasipriešinimą, šalims, kurios naudojasi Modernizavimo fondu (tarp jų minima ir Lenkija), numatomas pereinamasis mechanizmas: įmoka iš ETS į ES biudžetą augtų palaipsniui – nuo 0 proc. 2028 metais iki 30 proc. 2034 metais.

Taip pat pabrėžiama, kad pasiūlymas nenumato karpymų žemės ūkiui, tačiau būtų šiek tiek mažinamos lėšos regionams: sanglaudos politikos finansavimas, anot A. Costos, mažėtų 2,4 proc.

Naujas ES skaitmeninis mokestis didiesiems rinkos žaidėjams

Dar vienas siūlomas ES biudžeto pajamų šaltinis – skaitmeninis mokestis, nukreiptas į didžiuosius skaitmeninių paslaugų rinkos dalyvius.

Pagal planą, į ES biudžetą būtų pervedama 3 proc. metinės grynosios apyvartos iš internetinės reklamos, skaitmeninių tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų sugeneruotų duomenų.

Mokestį mokėtų įmonės, kurių pelnas iš skaitmeninės veiklos ES siekia 50 mln. eurų per metus, o pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. eurų.

A. Costa teigė, kad mokestis nėra nukreiptas prieš konkrečią įmonę ar valstybę – šis akcentas nuskambėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui anksčiau kritikavus panašias iniciatyvas Europoje.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *