Europos Sąjungos derybos dėl pernai pasiekto transatlantinio prekybos susitarimo artėja prie kritinio taško, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grasina didinti muitus europietiškiems automobiliams. Briuselyje vis garsiau keliamas klausimas, ar susitarimą įmanoma įgyvendinti, kai JAV pozicija keičiasi greičiau nei spėjama parengti teisės aktus.
Trečiadienį Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES valstybių narių atstovai mėgins suderinti bendrą liniją, tačiau nuomonių skirtumai gilėja. Dalis valstybių, ypač Vokietija ir su ja glaudžiai siejama automobilių pramonė, nori kuo greičiau užbaigti procesą, kad verslui neliktų neapibrėžtumo.
Kas stabdo susitarimo ratifikavimą?
Europos Parlamente stiprėja pozicija, kad vien ekonominių argumentų neužtenka, jei JAV grasinimai muitais kartojasi. Parlamento kairiojo sparno dauguma pabrėžia, kad 25 proc. muito idėja kertasi su anksčiau aptartomis tarifo „lubomis“ ir esą patvirtina nuogąstavimus dėl Vašingtono patikimumo.
„Tai blogas susitarimas, ir mes jo nepatvirtinsime vien dėl vaizdo“, – sakė Belgijos europarlamentarė Kathleen Van Brempt, laikoma viena griežtesnės Parlamento linijos šalininkių.
Per pastaruosius mėnesius Parlamentas yra siūlęs papildomas sąlygas, kurios leistų stabdyti ar nutraukti susitarimą, jei JAV imtųsi naujų spaudimo priemonių. Tarp idėjų minimas ir automatinis galiojimo terminas, kad susitarimas neliktų „amžinas“ net ir pasikeitus politinėms aplinkybėms.
Komisijos ir šalių narių pragmatizmas
Europos Komisija laikosi pozicijos, kad susitarimų esmė yra nuspėjamumas ir abipusė pagarba, todėl ragina susitelkti į įgyvendinimo mechaniką. Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES juda link paskutinių sprendimų dėl savo įsipareigojimų, tačiau JAV pusėje vis dar matomas neatitikimas tarp sutarto tarifo rėmų ir viešų grasinimų.
Kita vertus, dalis valstybių narių baiminasi, kad papildomos Parlamento sąlygos tik dar labiau erzins Vašingtoną ir išprovokuos naują muitų spiralę. Diplomatiniuose užkulisiuose pripažįstama, kad Europos Parlamentui politiškai lengviau „kietinti“ poziciją, o nacionalinėms vyriausybėms tenka galvoti apie praktines pasekmes eksportui, investicijoms ir darbo vietoms.
Automobiliai – jautriausias taikinys
Grasinimai muitais automobiliams ES ekonomikai būtų ypač skausmingi, nes šis sektorius yra vienas svarbiausių eksporto variklių, ypač Vokietijai. Net ir vien tik tarifų rizika gali reikšti brangesnį finansavimą, atsargiau planuojamas investicijas bei lėtesnį užsakymų srautą, nes įmonės blogiau prognozuoja prieigą prie JAV rinkos.
Papildomą įtampą kelia ir tai, kad prekybos derybos vis dažniau persipina su saugumo ir geopolitikos klausimais. ES sostinėse nuogąstaujama, jog muitai gali tapti spaudimo priemone ne tik ekonomikos, bet ir gynybos ar užsienio politikos temomis.
Kas toliau: kompromisas ar užsitęsęs limbas?
Trumpuoju laikotarpiu lemiamu taps ES vidaus kompromisas: be jo susitarimas gali likti „pakibęs“ tarp Komisijos siekio jį įtvirtinti ir Parlamento reikalavimo turėti aiškius saugiklius. Centro dešinė Europos Parlamente signalizuoja, kad svarsto spartinti balsavimą, nes, jų vertinimu, verslas nebegali sau leisti užsitęsusios nežinios.
Jei JAV toliau viešai laikys ant stalo 25 proc. muito idėją, Europos Parlamente gali augti parama griežtesniems mechanizmams, įskaitant galiojimo terminą ar aiškiai apibrėžtas sustabdymo sąlygas. Tuo pat metu didžiosios ES ekonomikos sieks išvengti eskalacijos, kad prekybos konfliktas netaptų dar vienu smūgiu jau ir taip lėtėjančiam pramonės atsigavimui.
Leave a Reply