Jei dažniausiai renkatės lašišą ar menkę, verta prisiminti dar vieną dažnai nuvertinamą pasirinkimą – europinį šamą. Tai viena didžiausių gėlavandenių žuvų Europoje, gyvenanti upėse ir tvenkiniuose, o jos mėsa vertinama dėl švelnaus skonio ir palyginti mažo ašakų kiekio.
Europinis šamas gali užaugti itin stambus: palankiomis sąlygomis jis siekia apie 3 metrų ilgį ir gali sverti apie 100 kilogramų. Išvaizda taip pat išskirtinė – žuvis neturi žvynų, jos oda gleivėta, dažnai tamsiai žalsvos spalvos, o prie burnos matomi būdingi ūsai.
Mitybos požiūriu šamas dažnai nustebina: 100 gramų šios žuvies paprastai turi apie 100 kilokalorijų, o kartu suteikia daug baltymų. Be to, šamo mėsoje yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, taip pat vitamino D ir B grupės vitaminų, o mineralų sąrašas platus – nuo fosforo ir kalio iki seleno bei jodo.
Šios maistinės medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijomis, nervų sistema bei raumenų atsistatymu, todėl žuvis dažnai rekomenduojama įtraukti į subalansuotą racioną. Specialistai taip pat pabrėžia, kad žuvį verta rinktis kaip baltymų šaltinį, ypač kai norisi sumažinti perdirbtos mėsos kiekį.
Renkantis šamą svarbi kilmė ir kokybė. Kaip ir kitos žuvys, jis gali kaupti teršalus, jeigu gyvena užterštuose vandens telkiniuose, todėl verta teirautis, iš kur žuvis atvežta, ir rinktis patikimus pardavėjus. Šviežumas atpažįstamas pagal neutralų, gaivų kvapą ir elastingą odą.
Virtuvėje šamas yra universalus: jį galima kepti keptuvėje, orkaitėje, troškinti ar ruošti ant grilio. Dažnas pasirinkimas – filė pabarstyti druska, pipirais ir žolelėmis, lengvai apvolioti miltuose ir trumpai kepti įkaitintuose riebaluose, kad išorė apskrustų, o vidus liktų sultingas.
Kepant orkaitėje skonis būna švelnesnis: prieskoniais pagardintą žuvį galima kepti su daržovėmis, pavyzdžiui, porais ar morkomis, apie 180 laipsnių temperatūroje maždaug 25–30 minučių. Šamui tinka citrinos sultys, čiobreliai ir aitresni prieskoniai, tačiau dažniausiai pakanka paprasto, neperkrauto pagardinimo.
Leave a Reply