Karo kasdienybė Ukrainoje vis dažniau matuojama ne tik fronto įvykiais, bet ir jų pasekmėmis žmonių sveikatai. Specialistų vertinimu, naktinės oro pavojaus sirenos vidutiniškai sutrumpino ukrainiečių miegą apie 40 minučių, o tai ilgainiui gali turėti apčiuopiamų padarinių tiek fizinei, tiek psichikos būklei.
Apie tai viešai kalbėjo Valstybinės įstaigos Ju. I. Kundiievo vardu pavadinto Darbo medicinos instituto Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijoje vadovas Bohdanas Božukas. Jo teigimu, sirenos, elektros tiekimo sutrikimai, nuolatinė įtampa, netektys ir infrastruktūros griovimas formuoja kumuliacinį smūgį, labiausiai paliečiantį dirbančiuosius.
„Mūsų tyrimai ir klinikinė praktika tai patvirtina: sirenos, elektros tiekimo sutrikimai, lėtinis stresas, mirtis ir infrastruktūros griovimas kasdien sukuria kumuliacinį smūgį tautos sveikatai“, – sakė Bohdanas Božukas.
Medikai primena, kad miegas yra viena svarbiausių organizmo atkūrimo grandžių: jis padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, imuninės sistemos veiklą, emocijų kontrolę ir atminties procesus. Kai miegas nuolat trumpėja, dažniausiai pirmiausia nukenčia dėmesys, reakcijos greitis ir gebėjimas priimti sprendimus.
Eksperto teigimu, tai ypač jautru profesijoms, kuriose klaidos kaina didelė: gydytojams, vairuotojams, sudėtingą įrangą valdantiems operatoriams ir kitiems kritinių paslaugų darbuotojams. Ilgainiui prastėjantis miegas didina perdegimo, nerimo, depresijos ir potrauminio streso simptomų riziką, o taip pat gali prisidėti prie nelaimingų atsitikimų darbe.
Instituto vadovas atkreipė dėmesį, kad ryškesni miego sutrikimai ir panikos epizodai daugeliui žmonių pasireiškė praėjus maždaug pusantrų metų nuo plataus masto invazijos pradžios. Atskirai pabrėžta, kad sveikatos priežiūros darbuotojų grupėje jau po šešių mėnesių dalis žmonių atitiko potrauminio streso sutrikimo kriterijus, o daliai buvo būdingi depresijos požymiai.
Naktinės sirenos, pasak jo, tampa atskiru veiksniu, nes jos ne tik pažadina, bet ir palaiko budrumą, trukdo užmigti iš naujo bei mažina gilaus miego fazių trukmę. Tokia situacija, kai organizmas nuolat neatsistato, sukuria vadinamąjį lėtinio miego trūkumo efektą.
Šalia psichologinių padarinių fiksuojamos ir somatinės problemos. B. Božuko teigimu, kovos veiksmų paveiktose teritorijose tarp sergančiųjų arterine hipertenzija per pirmuosius metus dažnėjo sunkios, sunkiau kontroliuojamos būklės, hipertenzinės krizės ir širdies ritmo sutrikimai.
Taip pat pranešama apie prastėjančius antro tipo cukrinio diabeto rodiklius, ypač šalies rytuose ir šiaurėje, kur sveikatos paslaugų prieinamumą dažniau trikdo saugumo ir logistikos problemos. Specialistai pabrėžia, kad stresas ir miego trūkumas gali apsunkinti tiek ligos kontrolę, tiek gydymo režimo laikymąsi.
Dar vienas signalas – reprodukcinės sveikatos sutrikimai. Pasak eksperto, moterys reprodukcinio amžiaus labiausiai paveiktuose regionuose dažniau praneša apie menstruacijų ciklo sutrikimus, o nėštumo komplikacijos, anot jo, fiksuojamos maždaug du kartus dažniau.
Kalbėdamas apie darbo saugą, instituto vadovas nurodė, kad 2022–2024 metais registruota 2 157 nelaimingų atsitikimų darbe atvejų tarp darbuotojų, dirbusių karo veiksmų sąlygomis ar likviduojant jų padarinius. Iš jų 592 atvejai buvo mirtini, o tai rodo augančią riziką, kurią gali stiprinti nuovargis, išsiblaškymas ir prastesnė koordinacija.
Jei situacija nesikeis, B. Božukas prognozuoja tolesnį lėtinių neinfekcinių ligų augimą, įskaitant hipertenziją, diabetą ir širdies bei kraujagyslių patologijas. Jo vertinimu, augimas gali siekti apie 20–30 proc., o kartu gali ryškėti ir didesnė psichikos sutrikimų banga, kurios mastas ne visur dar matomas.
„Priešlaikinis senėjimas ir darbingo amžiaus žmonių neįgalumas šiandien nėra teorinė grėsmė – tai procesas, kurį jau galima fiksuoti“, – pabrėžė Bohdanas Božukas.
Specialistai akcentuoja, kad ilgalaikiam poveikiui suvaldyti neužteks vien individualių pastangų, tokių kaip miego higiena ar streso valdymo pratimai. Reikalingos sisteminės reabilitacijos ir psichologinės pagalbos programos, taip pat darbo aplinkos sprendimai, mažinantys nuovargio ir klaidų riziką kritinėse profesijose.
Kontekste vis dažniau minima ir demografinė bei darbo rinkos įtampa: visuomenės senėjimas didina krūvį dirbantiesiems, o karo sąlygomis darbuotojų trūkumas verčia įmones ieškoti papildomų žmonių. Ekspertai perspėja, kad negydomas miego trūkumo ir streso poveikis gali dar labiau mažinti šalies darbo potencialą artimiausiais metais.
Leave a Reply