„Valve“ kaltinama spaudusi „Ubisoft“ ir „Warner Bros.“: ar „Steam“ verčia kelti žaidimų kainas?

Nutekinti laiškai ir grasinimai

JAV teisme nagrinėjamoje byloje nepriklausomi žaidimų kūrėjai kaltina „Valve“ monopolistinėmis praktikomis, susijusiomis su platforma „Steam“. Į viešumą patekę vidiniai susirašinėjimai rodo, kad leidėjams esą buvo daromas spaudimas nedaryti žaidimų pigesnių kitose skaitmeninėse parduotuvėse.

Bylos medžiagoje minimi atvejai, kai „Valve“ darbuotojai perspėdavo leidėjus dėl kainų skirtumų ir grasindavo pašalinti žaidimus iš „Steam“ pasiūlos. Kritikai tai vertina kaip bandymą išlaikyti kainas aukštesnes ir riboti konkurenciją tarp skirtingų pardavimo kanalų.

Kas nutiko su „Ubisoft“?

Vienas plačiausiai aptariamų epizodų siejamas su „Ubisoft“. Dokumentuose teigiama, kad leidėjas savo parduotuvėje pasiūlė specialų žaidimo „Tom Clancy’s Rainbow Six Siege“ leidimą už maždaug 14 eurų, kai pigiausia versija „Steam“ tuo metu buvo brangesnė.

Tuomet, kaip nurodoma nutekintuose laiškuose, „Valve“ atstovai susisiekė su leidėju ir pareikalavo greitai sulyginti kainas. Esą buvo įvardytas itin trumpas terminas kainodarai pakoreguoti, priešingu atveju grasinta pašalinti visas žaidimo versijas iš „Steam“.

„Warner Bros.“ ir užblokuoti išankstiniai užsakymai

Kitas atvejis susijęs su „Warner Bros.“: 2017 metais, ruošiantis žaidimo „Middle-earth: Shadow of War“ premjerai, „Steam“ buvo sustabdyta galimybė pateikti išankstinius užsakymus. Teigiama, kad priežastis buvo analogiška: kitur žaidimą buvo galima įsigyti pigiau.

Bylos dokumentuose minima, kad tuometinis „Warner Bros.“ žaidimų padalinio vadovas bandė tiesiogiai spręsti situaciją su „Steam“ komanda, nes išankstiniai užsakymai leidėjams yra svarbus pardavimų ir rinkodaros etapas. Toks ribojimas, jei jis taikomas dėl kainų kitose platformose, gali reikšmingai paveikti finansinius lūkesčius prieš išleidimą.

„Valve“ pozicija ir platesnis kontekstas

Nors byloje cituojami rašytiniai įrodymai, „Valve“ atstovai kaltinimus neigia. Teisme liudiję darbuotojai tvirtino, kad įmonė neturėjo politikos, kuri sistemingai verstų leidėjus sulyginti kainas skirtingose parduotuvėse.

Vis dėlto šis ginčas išryškina platesnę tendenciją skaitmeninėje rinkoje: didžiosios platformos, turinčios didelę auditoriją, tampa vartais į rinką, todėl leidėjai jautriai reaguoja į bet kokius grasinimus dėl matomumo ar pardavimų ribojimo. Antimonopolinės bylos dažnai sukasi apie klausimą, ar tokia įtaka nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

Proceso baigtis gali turėti ilgalaikių pasekmių kompiuterinių žaidimų kainodarai. Jei teismas pripažintų, kad spaudimas dėl vienodų kainų riboja konkurenciją, tai galėtų paskatinti didesnius kainų skirtumus tarp parduotuvių ir agresyvesnes nuolaidų strategijas, o galutinę naudą pajustų pirkėjai.

„Steam“ veiklą pradėjo 2003 metais kaip žaidimų atnaujinimų įrankis, o vėliau virto didžiausia kompiuterinių žaidimų skaitmenine parduotuve. Dėl šios masto ekonomikos kiekvienas sprendimas, susijęs su kainomis ir matomumu, gali turėti itin plačių pasekmių visai industrijai.