Kepimas dažnai laikomas vienu nesveikiausių maisto gaminimo būdų, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad riziką dažniausiai lemia ne pats procesas, o temperatūra, riebalų kiekis ir įpročiai. Trumpai tariant, keptuvėje pagamintas omletas, daržovės ar žuvis su nedideliu kiekiu aliejaus automatiškai netampa blogu pasirinkimu.
Didžiausia bėda prasideda tada, kai maistas nuolat skrudinamas iki pridegimo, kepama per aukštoje temperatūroje arba tas pats aliejus naudojamas daug kartų. Taip pat svarbu, kiek dažnai racione dominuoja gruzdinti patiekalai ir ar keptas maistas sudaro reikšmingą dienos raciono dalį.
Kada kepimas tampa problema?
Su sveikata siejamos rizikos labiausiai išauga, kai kepant susidaro degėsių sluoksnis, o produktai apanglėja. Tokiais atvejais didėja nepageidaujamų junginių susidarymo tikimybė, todėl specialistai rekomenduoja vengti juodai apskrudusių vietų ir rinktis švelnesnį kaitinimą.
Ne mažiau svarbu bendras mitybos vaizdas: ar kasdien pakanka daržovių, ar gaunama skaidulų, ar dažnai valgoma žuvis, ankštiniai ir viso grūdo produktai. Jei žmogus vengia bet kokio kepimo, bet tuo pačiu beveik nevalgo daržovių ir žuvies, problema greičiausiai slypi ne keptuvėje, o meniu sudėtyje.
Kokie gaminimo būdai palankesni?
Daugelyje mitybos rekomendacijų akcentuojama, kad raciono pagrindą pravartu sudaryti iš patiekalų, ruoštų kepant orkaitėje, troškinant, verdant ar garinant. Šie būdai paprastai leidžia lengviau kontroliuoti temperatūrą ir riebalų kiekį.
Vis dėlto įprastas kepimas keptuvėje gali būti reguliarus, jei laikomasi saiko, neperkaitinamas aliejus ir nevengiama viso raciono kokybės. Įrodymų, kad keli kartus per savaitę taip paruoštas omletas, daržovės ar žuvis savaime kenkia sveikatai, nėra pakankamai.
Gruzdinimą geriau palikti išskirtinėms progoms. Bulvytės fri, spurgos ar vištienos gabalėliai, pasirodantys kelis kartus per mėnesį subalansuotos mitybos fone, daugumai sveikų žmonių dažniausiai netampa lemiamu veiksniu.
Kokį aliejų rinktis kepimui?
Kepimui labiausiai tinka aliejai, kurie yra stabilesni kaitinant ir lėčiau oksiduojasi. Dažnai rekomenduojamas rafinuotas alyvuogių aliejus, nes jis pakankamai atsparus temperatūrai ir tinka kasdieniam naudojimui.
Kai kurie specialistai kaip ypač atsparų variantą mini avokadų aliejų, kuris pasižymi aukšta kaitinimo tolerancija. Taip pat gali tikti rafinuotas saulėgrąžų aliejus, tačiau paprastai patariama ieškoti variantų, kuriuose daugiau oleino rūgšties, nes jie stabilesni kaitinant.
Žemės riešutų aliejus taip pat neretai pasirenkamas kepimui, ypač gaminant Azijos virtuvės patiekalus, nes jis atlaiko aukštesnę temperatūrą ir yra gana neutralus. Rafinuotas kokosų aliejus taip pat laikomas palyginti stabilus, tačiau renkantis riebalus verta įvertinti ir bendrą sočiųjų riebalų kiekį racione.
Praktiškai svarbiausia taisyklė paprasta: kepkite trumpiau, venkite dūmijimo, nepalikite pridegusių vietų ir nenaudokite to paties aliejaus pakartotinai. Tokie įpročiai dažnai turi didesnę reikšmę nei vienas konkretus patiekalas.
Leave a Reply