Vasarą ant stalo dažnai atsiduria du favoritai – arbūzas ir melonas. Abu vaisiai gaivina, turi daug vandens ir natūralių cukrų, tačiau jų poveikis cukraus kiekiui kraujyje bei maistinė vertė šiek tiek skiriasi.
Specialistai primena, kad svarbu ne tik glikeminis indeksas, bet ir glikeminė apkrova, kuri priklauso nuo suvalgytos porcijos. Todėl net ir saldesni vaisiai dažnai nesukelia didelių svyravimų, jei valgomi įprastais kiekiais.
Arbūzas ir cukraus šuoliai
Arbūze yra natūralių cukrų, o jo angliavandeniai įsisavinami gana greitai, todėl glikeminis indeksas laikomas aukštesniu. Vis dėlto tipinėje porcijoje angliavandenių kiekis nėra didelis, todėl glikeminė apkrova dažniausiai išlieka palyginti maža.
Įprasta maždaug vienos stiklinės pjaustyto arbūzo porcija daugiausia sudaryta iš vandens ir turi apie 11 gramų angliavandenių. Dėl to bendras poveikis cukraus kiekiui kraujyje laikomas nedideliu, jei neviršijamos porcijos.
Arbūzas taip pat vertinamas dėl likopeno – antioksidanto, suteikiančio ryškiai raudoną spalvą. Tyrimai rodo, kad didesnis likopeno suvartojimas gali būti siejamas su palankesniais gliukozės apykaitos rodikliais, ypač žmonėms, kurie turi angliavandenių apykaitos sutrikimų.
Melono pranašumas – skaidulos
Melonas, kaip ir arbūzas, turi angliavandenių, kurie virškinant virsta gliukoze. Tačiau įprastoje porcijoje dažnai būna šiek tiek daugiau skaidulų, kurios lėtina virškinimą ir gali prisidėti prie tolygesnio cukraus kilimo.
Maždaug vienoje stiklinėje pjaustyto melono taip pat dominuoja vanduo, o angliavandenių kiekis siekia apie 12 gramų. Kartu tokia porcija gali suteikti apie 1,5 gramo skaidulų, todėl sotumas paprastai išlieka ilgiau.
Melonas išsiskiria ir vitamino C kiekiu – viena stiklinė gali suteikti apie 57 miligramus vitamino C, o tai sudaro didelę dalį rekomenduojamos paros normos. Vitaminas C veikia kaip antioksidantas ir siejamas su palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais.
Ką rinktis ir kaip valgyti?
Jei tikslas – kuo greičiau atsigaivinti, papildyti skysčių atsargas ir gauti mažiau kalorijų, dažnai patogesnis pasirinkimas būna arbūzas. Jei norisi daugiau vitaminų ir mikroelementų, ypač vitaminų A ir C, praktiškiau dažniau rinktis meloną.
Norint stabilesnės cukraus kiekio kraujyje reakcijos, vaisius verta derinti su baltymais, naudingaisiais riebalais arba papildoma skaidulų porcija. Tokie deriniai lėtina virškinimą ir padeda išvengti staigių alkio bangų net ir po saldesnio užkandžio.
„Geriausias sprendimas dažniausiai yra paprastas: laikytis saiko ir melioną su arbūzu valgyti pakaitomis, kad organizmas gautų abiejų naudą“, – sako mitybos specialistai.
Kasdienybėje tai gali būti arbūzas ar melonas su graikišku jogurtu, varške, kiaušiniais ar sauja riešutų. Taip užkandis tampa sotesnis, o angliavandenių poveikis organizmui paprastai būna tolygesnis.
Leave a Reply