Rudenį daugelis grybautojų ir šeimininkių ieško tokių grybų, kurie stiklainyje išlaikytų formą ir tekstūrą. Vieni iš dažniausiai tam pasirenkamų yra kelmučiai: tinkamai paruošti jie lieka standūs, elastingi ir maloniai traškūs.
Marinuojant svarbiausia ne tik pati užpilo sudėtis, bet ir paruošimo disciplina. Kelmučiai turi būti kruopščiai nuvalyti nuo miško šiukšlių, o kietą koto galą verta nupjauti, kad stiklainiuose neliktų sumedėjusių, nemalonių gabalėlių.
Prieš marinuojant šiuos grybus būtina apvirti pasūdytame vandenyje ir nupilti nuovirą. Toks žingsnis padeda pašalinti nešvarumus, sumažina kartumą, o svarbiausia užtikrina didesnį saugumą, nes kelmučiai priskiriami prie grybų, kuriems rekomenduojamas išankstinis virimas.
Kas lemia gerą rezultatą?
Marinato skonis priklauso nuo balanso tarp rūgšties, saldumo ir prieskonių. Dažniausiai pasirenkamas klasikinis derinys su lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, garstyčių sėklomis ir svogūnu, kurie suteikia aromato ir padeda išryškinti grybų skonį.
Norint, kad grybai nesukristų, verta rinktis jaunus, tvirtus egzempliorius ir nepervirti jų nei pirmame, nei antrame virimo etape. Taip pat svarbu grybus dėti į jau verdantį marinatą ir virti trumpai, kad jie neprarastų stangrumo.
Paprastas kelmučių marinavimas
Pradėkite nuo maždaug 1 kilogramo šviežių kelmučių: nuvalykite, perrinkite, didesnes kepurėles perpjaukite. Tuomet sudėkite į puodą su šaltu vandeniu, įberkite druskos ir užvirę virkite apie 15–20 minučių, nugraibydami susidariusias putas.
Grybus nukoškite ir perplaukite šaltu vandeniu. Atskirame puode užvirkite marinatą iš vandens, acto, cukraus ir druskos, sudėkite svogūną ir prieskonius, pavirkite kelias minutes, tada suberkite apvirtus grybus ir dar trumpai pavirkite.
Karštus grybus su marinatu sudėkite į švarius, iškaitintus stiklainius, sandariai užsukite ir pasterizuokite apie 15 minučių. Atvėsintus stiklainius laikykite vėsiai ir tamsiai, o atidarytus suvartokite per kelias dienas, laikydami šaldytuve.
Saugumas renkant ir valgant
Grybų sezonu specialistai nuolat primena, kad rinkti reikia tik gerai atpažįstamus grybus, o kilus abejonių geriau jų atsisakyti. Maži, dar neišsiskleidę grybai dažnai būna sunkiau identifikuojami, todėl didėja supainiojimo rizika.
„Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo rūšies, jo geriau neimti ir neragauti, nes tai gali baigtis apsinuodijimu“, – pabrėžia maisto saugos specialistai.
Taip pat rekomenduojama nepirkti miško gėrybių iš neaiškių pardavėjų ir nepatiekti grybų mažiems vaikams. Tinkamas terminis apdorojimas, švara ir atsargumas renkant yra trys pagrindiniai dalykai, nuo kurių priklauso ir skonis, ir saugumas.
Leave a Reply