Itališkos ir britiškos dešrelės dažnai atrodo panašiai, tačiau jų skirtumus labiausiai atskleidžia sudėtis, prieskoniai ir tai, ką skirtingos virtuvės laiko „tikra“ dešrele. Italijoje dominuoja regioninė įvairovė ir ryškūs aromatai, o Jungtinėje Karalystėje – savitas skonis ir kartais didesnė papildomų ingredientų dalis.
Italijoje dešrelių kultūra glaudžiai susijusi su vietos tradicijomis, klimatu ir istoriniu ūkininkavimu, todėl viename regione vyrauja pankoliais kvepianti kiauliena, kitame – mišiniai su aviena ar net arkliena. Kai kur naudojami ir neįprasti priedai, pavyzdžiui, apelsinų žievelė ar subproduktai, kurie suteikia intensyvesnį, gilesnį skonį.
Šiaurėje dažnai sutinkama pasagos formos luganega, kurios prieskonių profilis paprastai siejamas su anyžiumi ir laukiniu pankoliu. Pietuose, įskaitant Siciliją, pasitaiko receptų, kuriuose maišoma kiauliena ir aviena, o Sardinijoje galima rasti dešrelių, kuriose įprastesnę kiaulieną kartais keičia jautiena.
Kas skiria britišką receptą?
Jungtinėje Karalystėje dešrelės dažniau siejamos su pusryčių tradicija ir patogiu paruošimu, tačiau receptuose neretai naudojami užpildai, pavyzdžiui, džiūvėsėliai ar avižos. Tai gali keisti tekstūrą, padaryti masę puresnę, o kai kuriais atvejais ir sumažinti mėsos dalį, jei kalbame apie pigesnius gaminius.
Vis dėlto britų regioniniai variantai turi aiškų charakterį: pavyzdžiui, Kamberlendo dešrelės dažnai formuojamos spirale ir gardinamos šalaviju, o Linkolnšyro tradiciškai pasižymi ryškesniu pipiriškumu. Pasitaiko ir receptų su citrina, imbieru ar muskatu, ypač vietos mėsininkų gaminiuose.
Juodoji ir baltoji pudinga
Kalbant apie britiškas tradicijas, neįmanoma apeiti juodosios ir baltosios pudingos, kurios kai kada priskiriamos dešrelių kategorijai. Juodoji pudinga paprastai gaminama iš gyvulių kraujo, riebalų, avižų ir prieskonių, o baltoji – labai panaši, tik be kraujo, todėl skonis švelnesnis.
Mitybos ir kokybės požiūriu esminė taisyklė abiem atvejais ta pati: verta vertinti etiketę, mėsos dalį ir žaliavų aiškumą. Jei sudėtyje nurodoma konkreti mėsa ir jos kilmė, o priedų sąrašas trumpas, dažniausiai tai patikimesnis pasirinkimas tiek itališkame, tiek britiškame stiliuje.
Leave a Reply