Japonija pakėlė palūkanas iki 31 metų aukštumų: ką tai žada jenai ir pasaulio rinkoms?

Sprendimas, kurio laukė rinkos

Japonijos centrinis bankas per pinigų politikos posėdį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. nuo 1,0 proc. Tai aukščiausias lygis per maždaug 31 metus, o sprendimas iš esmės buvo įkainotas finansų rinkose.

Žingsnis žymi tęsiamą Japonijos pinigų politikos normalizavimą po dešimtmečių, kai palūkanos buvo laikomos arti nulio arba žemiau jo. Tokia politika ilgai buvo skirta skatinti skolinimąsi ir vartojimą, kad ekonomika išsivaduotų iš defliacijos.

Infliaciją kaitina energijos kainos

Pastaraisiais mėnesiais infliacinis spaudimas Japonijoje sustiprėjo, o vienu svarbiausių veiksnių tapo išaugusios naftos kainos. Dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose naftos brangimas ypač skaudžiai veikia Japoniją, kuri didžiąją dalį energijos išteklių importuoja.

Japonijos centrinis bankas yra įvardijęs apie 2 proc. infliacijos tikslą, o dabartinis kainų augimas priartėjęs prie šio lygio. Vis dėlto dalis vartotojų akcentuoja, kad labiausiai juntamas brangimas degalų ir su nafta susijusiose prekėse bei paslaugose.

Jenos kursas ir JAV spaudimas

Silpnesnė jena pastaruoju metu išlieka jautria tema tarptautinėje darbotvarkėje, o analitikai nurodo, kad JAV ragino Japoniją ryžtingiau kelti palūkanas. Viena priežasčių – baimė, kad ilgalaikė žemų palūkanų politika skatina kapitalo nutekėjimą ir dar labiau spaudžia jenos kursą.

Pastaruoju metu doleris buvo prekiaujamas apie 155 jenų lygiu, o metų pradžioje kursas buvo perkopęs 160 jenų ribą. Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys buvo ėmusios koordinuotų veiksmų siekdamos stabilizuoti jeną.

„Sprendimas kelti palūkanas rodo, kad centrinis bankas vis rimčiau vertina infliacijos rizikas ir valiutos silpnėjimą“, – sako rinkos analitikai.

Kas toliau: dar vienas kėlimas?

Ekonomistų vertinimu, Japonijos centrinis bankas gali dar kartą pakelti palūkanas vėliau šiais metais arba kitų metų pradžioje, jei infliacija išliks apie tikslą, o energijos kainos išliks aukštos. Tokiu atveju brangtų skolinimasis, bet kartu atsirastų daugiau argumentų jenos stiprėjimui.

Sprendimo paskelbimą palankiai sutiko ir akcijų rinka: Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“ po naujienos kilo. Investuotojai signalą vertina kaip aiškesnę kryptį dėl Japonijos pinigų politikos, kuri ilgą laiką ryškiai skyrėsi nuo JAV ir Europos centrinių bankų.

Tą pačią savaitę palūkanas kėlė ir JAV Federalinis rezervų bankas, pirmą kartą nuo 2023 metų, siekdamas mažinti įsisenėjusią infliaciją. Skirtingų regionų sprendimai rodo, kad kova su kainų augimu vėl tampa vienu svarbiausių pasaulio centrinių bankų prioritetų.