Eurostatas: kas Europoje dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kodėl Baltijos šalys atsilieka

Europos prenumeratų žemėlapis

Beveik kas trečias Europos Sąjungos interneto vartotojas 2025 metais mokėjo už bent vieną mokamą interneto prenumeratą, rodo Eurostato duomenys. Dažniausiai tai vaizdo turinio ir sporto transliacijų platformos, tapusios įprasta namų ūkio išlaidų dalimi.

Vis dėlto tarp valstybių narių ryškėja dideli skirtumai: Šiaurės ir Vakarų Europoje prenumeratos gerokai populiaresnės nei dalyje Rytų Europos. Skirtumus lemia pajamų lygis, skaitmeninių paslaugų pasiūla, atsiskaitymo įpročiai ir šešėlinio turinio vartojimo mastas.

Lyderiai ir atsilikusieji

Pagal mokamas vaizdo ir sporto transliacijų prenumeratas pirmauja Airija ir Danija, kur už tokias paslaugas moka atitinkamai 63,9 ir 61,1 proc. interneto vartotojų. Netoli lyderių yra ir Nyderlandai, kuriuose mokamų prenumeratų paplitimas siekia 59,2 proc.

Kitoje skalės pusėje atsiduria Bulgarija, kur mokamą prenumeratą turi 9,3 proc. interneto vartotojų. Žemiau Europos Sąjungos vidurkio išlieka ir Slovėnija, Latvija bei Lietuva: pastarojoje mokamų prenumeratų dalis siekia 17,4 proc., rodo Eurostato skaičiai.

Kokias prenumeratas europiečiai renkasi?

Eurostatas išskiria ir skirtingų tipų prenumeratų paplitimą. Muzikos bei tinklalaidžių paslaugas, į kurias patenka tokios platformos kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“, 2025 metais apmokėjo 23,0 proc. Europos Sąjungos interneto vartotojų.

Tuo metu interneto naujienų portalų, skaitmeninių laikraščių ir žurnalų prenumeratos gerokai retesnės: už jas mokėjo 7,2 proc. vartotojų. Mažiausiai paplitusios išlieka debesų žaidimų prenumeratos, tokios kaip „Xbox Game Pass“, kurias rinkosi 6,1 proc. interneto vartotojų.

Kodėl Baltijos šalys atsilieka?

Santykinai mažesnis mokamų prenumeratų paplitimas Baltijos šalyse dažniausiai siejamas su keliomis priežastimis: mažesnėmis disponuojamomis pajamomis, įpročiu rinktis nemokamą turinį ir ribotesne vietinio turinio pasiūla dalyje platformų. Įtaką daro ir kainodara, kai vienodas paslaugų įkainis skirtingų pajamų rinkose vartotojams jaučiasi nevienodai.

Kartu tai signalizuoja ir apie augimo potencialą: plečiantis legalaus turinio bibliotekoms, gerėjant mokėjimų infrastruktūrai ir atsirandant lankstesniems planams, mokamų prenumeratų skvarba gali didėti. Vis dažniau vartotojai renkasi bendrus šeimos planus ar paslaugų paketus, mažinančius vieno vartotojo kainą.

Prenumeratų rinka susiduria su teisiniais ginčais

Nors kai kuriose šalyse prenumeratos yra itin populiarios, pastaraisiais mėnesiais dalis paslaugų teikėjų sulaukė ir vartotojų nepasitenkinimo. Nyderlandų vartotojų organizacija kreipėsi į teismą dėl „Netflix“ prenumeratos kainų didinimo, teigdama, kad nuo 2017 metų jos augo iki 75 proc.

Organizacija galimą žalą vertino iki maždaug 673 000 000 eurų. Panašūs ginčai vyko ir kitur Europoje: teismas Romoje yra konstatavęs, kad kainų didinimas Italijoje buvo neteisėtas, o „Netflix“ šį sprendimą skundžia.

Vokietijoje teismai kai kuriose bylose taip pat stojo vartotojų pusėn, o kitose šalyse ginčai dar tęsiasi arba baigėsi taikos susitarimais. Tai rodo, kad prenumeratų modelis, nors ir patogus, vis dažniau atsiduria reguliuotojų bei vartotojų organizacijų akiratyje.