Centrinės Turkijos Sivaso provincijoje, Kayalıpınar archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko išskirtinį hetitų laikų archyvą: 131 molinę dantiraščio lentelę ir jų fragmentus. Kartu su ankstesnio sezono radiniais rinkinį sudaro 184 tekstiniai vienetai, siejami su senovės miestu Šamuḫa, kuris XIV amžiuje prieš mūsų erą buvo svarbus politinis ir religinis centras.
Turkijos kultūros ir turizmo ministerija skelbia, kad tai didžiausias XXI amžiuje atrastas hetitų tekstų archyvas. Lentelės rašytos dantiraščiu hetitų ir hurritų kalbomis, o jų turinys leidžia rekonstruoti valdovų, administracijos ir kariuomenės kasdienybę bei to meto krizes.
Užrašai apie ligą ir mirtį
Vienas labiausiai sukrečiančių archyvo siužetų susijęs su epidemija, plitusia tarp gyvenviečių ir ypač skaudžiai palietusia kūdikius bei mažus vaikus. Mokslininkai pabrėžia, kad tekstai neleidžia tiksliai nustatyti ligos sukėlėjo, tačiau aiškiai rodo, jog net karališkoji šeima nebuvo apsaugota nuo užkratų.
Tarp įrašų minimas atvejis apie dar žindomą princesę, kuri susirgo vietovėje, vadinamoje Ziulila, kurios tiksli vieta šiandien nežinoma. Raštininkai fiksavo ligos eigą, vaiko mirtį ir po jos atliktas laidotuvių apeigas, atskleisdami, kiek daug dėmesio anuomet skirta aukšto rango vaikų sveikatai.
Skubus kariuomenės prašymas karaliui
Archyvas praplečia žinias ir apie hetitų karinę sistemą bei krizes periferijoje. Vienoje lentelėje išlikęs skubus vakarų Anatolijoje dislokuotų vadų laiškas karaliui su prašymu atsiųsti pastiprinimą ir paramą, nes priešingu atveju daliniai esą gali būti sunaikinti.
Kas tiksliai kėlė grėsmę, tekstas neįvardija, tačiau liudija apie logistikos problemas, spaudimą fronto vadams ir tiesioginę komunikaciją su valdovu. Archeologų teigimu, tokie dokumentai yra reta galimybė detaliai pamatyti, kaip veikė administracija, kariuomenė ir krizių valdymas daugiau nei prieš 3 000 metų.
Tyrėjai tikisi, kad tolimesnė lentelių konservacija ir vertimas atneš naujų detalių apie Šamuḫa vaidmenį hetitų valstybėje, regiono politinius konfliktus ir visuomenės reakcijas į epidemijas. Specialistai pabrėžia, jog kiekviena nauja lentelė gali pakeisti dabartinį supratimą apie Anatolijos istoriją ir senovės imperijų kasdienybę.
Leave a Reply