Skaitmenizacija keičia energetikos kasdienybę
Duomenų centrų plėtra Europoje ir regione spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis. Energetikos įmonės vis dažniau kalba ne tik apie būtinybę stiprinti tinklus, bet ir apie galimybę iš skaitmenizacijos uždirbti daugiau nei iki šiol.
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausia greito efekto erdvė slypi ne naujose linijose, o geresniame esamo tinklo valdyme. Tam pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys tiksliau planuoti pralaidumus, mažinti nuostolius ir greičiau aptikti gedimus.
Esamas tinklas turi daugiau potencialo
Diskusijose apie tinklų plėtrą vis dažniau akcentuojamas praktinis barjeras: dideli infrastruktūros projektai brangsta, o rangos pajėgumai ir reali statybų sparta tampa ribojančiu veiksniu. Dėl to pigiausiu sprendimu laikomas išmanesnis pralaidumų ir apkrovų valdymas.
Energetikos bendrovės jau diegia skaitmenines paslaugas klientams, pavyzdžiui, elektroninius prašymus ir automatizuotus procesus. Tikslas aiškus: sutrumpinti aptarnavimo laiką, sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir išlaisvinti specialistų laiką sudėtingesnėms užduotims.
Kitas akcentas yra prognozavimo modeliai, padedantys numatyti avarijas ir planuoti remonto darbus. Praktikoje tai reiškia mažiau netikėtų atjungimų ir tikslesnį resursų paskirstymą, ypač kai tinkluose daugėja nepastovių atsinaujinančių išteklių.
Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo
Nors dinaminiai elektros tarifai turėtų skatinti vartotojus perkelti suvartojimą į pigesnes valandas, rinkoje jie vis dar naudojami palyginti retai. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turi informacijos trūkumas, įpročiai ir tai, kaip suformuotos vartotojams suprantamos pasiūlos.
„Turime apie 20 mln. vartotojų arba elektros energijos paėmimo taškų, o sutarčių su dinaminiais tarifais yra tik apie 40 tūkst. Tai labai nedaug visos rinkos mastu“, – sakė Tomasz Kurdelski.
Pasak rinkos dalyvių, proveržiui reikalingas aiškesnis vartotojų švietimas, patogios skaitmeninės priemonės ir technologijos, leidžiančios perkelti vartojimą. Čia svarbų vaidmenį gali atlikti energijos kaupikliai, išmanus namų valdymas ir tikslesnės tinklo balansavimo paslaugos.
DI diegimui reikia aiškaus tikslo
Energetikos bendrovės vis aktyviau testuoja DI, tačiau nuo bandomųjų projektų iki plataus masto diegimo pereina nedaugelis. Pagrindinė išvada, kuri kartojama skirtingose organizacijose, yra paprasta: DI turi spręsti konkretų, pamatuojamą verslo ar tinklo valdymo uždavinį.
„Ne visi bandomieji projektai turi pasisekti. Tai inovatyvi technologija, todėl turime suteikti sau teisę į nesėkmę, kartu kontroliuodami kaštus“, – sakė Beata Mycer.
Energetikoje papildomą svorį turi rizikos valdymas, nes klaidos gali turėti realių pasekmių infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Dėl to vis dažniau akcentuojamas principas, kad algoritmas gali siūlyti scenarijus ir jų pasekmes, tačiau galutinė atsakomybė lieka žmogui.
„Žingsnis po žingsnio turime nustatyti, kur automatizacija ir sprendimų perdavimas mašinoms yra įmanomas, o kur ne. Mūsų tikslas nėra atiduoti joms visų sprendimų“, – sakė Agata Dorożalska.
Duomenys tampa verte tik sujungti
Vienas dažniausių iššūkių, apie kurį kalba energetikos įmonės, yra duomenų fragmentacija. Išmaniųjų skaitiklių informacija pati savaime ne visuomet sukuria pakankamą vertę, kol ji nesujungiama su tinklo būkle, turto valdymu, klientų aptarnavimo duomenimis ir aiškiomis duomenų apibrėžtimis.
Praktinis tikslas yra vienodas duomenų supratimas visoje organizacijoje, aiškios atsakomybės ir galimybė tuos pačius duomenis naudoti keliuose procesuose, jų nedubliuojant. Tai ypač aktualu diegiant DI, kai modelių kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų tvarkos ir procesų disciplinos.
Duomenų centrai gali tapti nauju verslu
Augant duomenų centrų skaičiui, energetikos įmonės mato dvi puses: viena vertus, tai didesnis poreikis tinklams ir generacijai, kita vertus, nauja galimybė kurti paslaugas, susijusias su skaičiavimo pajėgumais. Diskusijose keliama idėja, kad energetikos grupės galėtų tapti duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros investuotojomis.
„Kodėl tokios įmonės kaip Tauron ar PGE negalėtų tapti investuotojomis į DI gigafabrikus ir parduoti skaičiavimo pajėgumus verslui, kartu naudodamos juos savo reikmėms?“ – sakė Mikołaj Budzanowski.
Tokiai krypčiai būtina strateginė valstybės ir rinkos diskusija: kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip tam paruošti elektros sistemą ir kokią ekonominę grąžą tai gali sukurti. Kartu tai kelia ir praktinius klausimus dėl prisijungimo sąlygų, tinklo plėtros terminų, rezervų bei vartojimo šuolių valdymo.
Debesija ir kibernetinis saugumas
Skaitmenizacija neišvengiamai didina ir kibernetines rizikas, todėl energetikos sektoriuje pabrėžiama tiekimo grandinės atsakomybė. Praktikoje tai reiškia, kad saugumas apima ne tik pačią energetikos įmonę, bet ir jos tiekėjus, partnerius, naudojamas platformas bei duomenų centrus.
Rinkos dalyviai dažnai pasisako už debesijos naudojimą ten, kur tai pagrįsta, pavyzdžiui, testavimams ir simuliacijoms, tačiau kritinių sistemų atveju reikalaujama griežtesnės kontrolės. Akcentuojama ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizika bei duomenų laikymo vietos svarba.
Leave a Reply