Kinijoje aptiktas įspūdingo dydžio grybas D-Rex: gali keisti tai, ką žinome apie evoliuciją

Kinijos Junanio provincijoje mokslininkai aprašė naują, išskirtinai didelį grybą, kurio vaisiakūniai gali užaugti iki 50 centimetrų aukščio. Dėl įspūdingo dydžio rūšis praminta D-Rex, o mokslinis jos pavadinimas yra Dianjunus rex.

Tyrėjų teigimu, tai ne tik dar viena nauja rūšis Azijos miškuose. Genetiniai duomenys rodo, kad šis grybas gali būti itin senos evoliucinės linijos atstovas ir padėti tiksliau suprasti, kaip po didelių planetos sukrėtimų kito gyvybė.

Atskira giminė ir 65 mln. metų istorija

Rūšį aprašę mikologai, palyginę DNR su šimtais kitų grybų, nustatė, kad Dianjunus rex priklauso visiškai atskirai šeimai Dianjunaceae. Skaičiuojama, kad ši linija nuo artimiausių giminaičių atsiskyrė maždaug prieš 65 milijonus metų.

Toks laikas sutampa su laikotarpiu, kai Žemėje vyko vienas didžiausių išnykimų, siejamas su Chicxulub asteroido smūgiu dabartinės Meksikos teritorijoje. Po šio įvykio išnyko apie trys ketvirtadaliai rūšių, įskaitant daugumą ne paukščių dinozaurų.

„Ši neįprasta rūšis suteikia retą galimybę pažvelgti, kaip evoliucionavo ekstremalios grybų kūno formos“, – sakė Kinijos mokslų akademijoje dirbanti mikologė Indunil Senanayake.

Kas sieja grybų suklestėjimą ir masinį išnykimą

Mokslinėje literatūroje jau seniai keliama hipotezė, kad po masinio išnykimo galėjo įvykti savotiškas grybų suklestėjimas. Pagrindinė priežastis paprasta: miškuose staiga atsirado labai daug negyvos augalinės medžiagos, kurią skaidantys grybai galėjo greitai išnaudoti kaip išteklių.

Be to, po smūgio atmosferoje padaugėję dulkių ir aerozolių galėjo laikinai atvėsinti klimatą ir sumažinti saulės šviesos kiekį. Tokios sąlygos daugeliui grybų, ypač mėgstančių vėsesnę ir drėgnesnę aplinką, galėjo būti palankesnės nei daugeliui augalų.

Kodėl D-Rex toks didelis

Dianjunus rex aptiktas augantis prie ąžuolų, ypač ties pūvančiomis šaknimis ar kelmais. Tyrėjai pastebi, kad šis grybas, kaip ir daugelis kitų, didžiąją gyvenimo dalį praleidžia kaip grybiena, o įspūdingas vaisiakūnis išauga tik dauginimosi metu, kad išsklaidytų sporas.

Didžiausias klausimas, į kurį kol kas nėra galutinio atsakymo, yra dydžio „kaina“. Fiksuota, kad kai kurie surinkti vaisiakūniai svėrė apie 2,2 kilogramo, o tokios struktūros išauginimas reikalauja daug energijos.

„Vaisiakūnis, iškilęs virš paklotės ir augalijos, tankiame miške galėtų geriau išsklaidyti sporas vėjo pagalba“, – teigė Indunil Senanayake.

Mokslininkai pabrėžia, kad didelių ir retų rūšių atradimai primena, kiek dar mažai ištirti kai kurie Rytų Azijos miškai. Sparčiai kintant klimatui ir intensyvėjant buveinių fragmentacijai, tokios biologinės įvairovės inventorizacijos tampa vis svarbesnės ir gamtos apsaugai, ir fundamentiniam mokslui.

Rūšies aprašymas ir genetinė analizė publikuoti moksliniame žurnale Frontiers in Fungal Biology.