Europoje kasmet susidaro daugiau kaip 15 mln. tonų tekstilės atliekų, tačiau į vadinamąjį tekstilė į tekstilę perdirbimą grįžta mažiau nei 1 proc. Didžioji dalis išmetamų drabužių sudeginama, šalinama sąvartynuose arba iškeliauja į trečiąsias šalis, kur atliekų tvarkymas neretai virsta ekologine ir socialine problema.
Šiame kontekste dėmesio sulaukė Lenkijos įmonė „Myco Renew“, kuri kuria biologinę technologiją, leidžiančią apdoroti net ir sintetinius audinius. Idėja paprasta, bet ambicinga: naudojant atrinktus grybų konsorciumus tekstilės atliekas paversti nauju kompozitu, kuris galėtų būti pritaikomas, pavyzdžiui, statybose.
Fast fashion pasekmės
Tekstilės atliekų kalną didina greitosios mados modelis, kai pigūs drabužiai į prekybą išleidžiami itin sparčiai, o jų kokybė dažnai nusileidžia ankstesniems standartams. Dėl to trumpėja drabužių naudojimo laikas, o išmetamų gaminių srautai auga greičiau nei spėja prisitaikyti surinkimo ir perdirbimo infrastruktūra.
Problema ypač paaštrėja tuomet, kai drabužiai pagaminti iš skirtingų pluoštų mišinių, papildyti elastanu ar apdoroti įvairiais cheminiais priedais. Tokie gaminiai tampa sunkiai perdirbami, o jų išrūšiavimas brangus ir techniškai sudėtingas.
Kur dingsta išmesti drabužiai
Nors dalis naudotų tekstilės gaminių surenkama, reikšminga jų dalis nepasiekia aukštos vertės perdirbimo grandinės. Viešojoje erdvėje ne kartą fiksuota, kad dalis europietiškos naudotos aprangos eksporto galiausiai atsiduria nelegaliuose sąvartynuose Afrikoje ar Pietų Amerikoje, kur ją sunku saugiai sutvarkyti.
„Globaliai kasmet susidaro apie 92 mln. tonų tekstilės atliekų, o didelė jų dalis vis dar šalinama sąvartynuose arba sudeginama“, – sakė „Myco Renew“ vadovas Tomaszas Mierzwa.
Be logistikos ir atliekų srautų valdymo, vis dažniau akcentuojamas ir cheminės sudėties klausimas. Europos institucijų ir projektų tyrimai rodo, kad dalis tekstilės gaminių rinkoje neatitinka cheminių reikalavimų, o tai apsunkina saugų perdirbimą ir riboja medžiagų grąžinimą į žiedinę ekonomiką.
Grybai, bioreaktorius ir ekoplytos
„Myco Renew“ teigia technologiją vystanti remdamasi moksliniais tyrimais, kuriuose nagrinėta grybų geba skaidyti dažus ir organinius teršalus. Praktinis tikslas – biologiškai apdoroti tekstilės atliekas, o gautą masę kartu su grybiena ir mineraliniais priedais panaudoti statybinių medžiagų gamybai.
Įmonė nurodo, kad poliesterio pluoštai kompozite išlieka, tačiau įgauna naują panaudojimo kryptį: kuriami izoliaciniai, garsą slopinantys sprendimai ir kompozitai, savo forma primenantys ekoplytas. Tokia kryptis gali būti patraukli, nes statybų sektorius ieško alternatyvių žaliavų ir mažesnio poveikio medžiagų.
Startuolis jau turi veikiantį bioreaktorių, kuris vienu ciklu apdoroja apie 15 kg tekstilės. Kitas etapas – mastelio didinimas, kad perdirbimo apimtys būtų skaičiuojamos ne kilogramais, o tonomis, tačiau tam reikės papildomo finansavimo ir sertifikavimo, be kurio statybinių gaminių rinkoje įsitvirtinti būtų sunku.
Jeigu technologijai pavyktų pasiekti pramoninį mastą, ji galėtų tapti dar vienu įrankiu sprendžiant mišrių ir sintetinių tekstilės atliekų problemą. Vis dėlto rinkos proveržį lems ne tik biotechnologinis sprendimas, bet ir surinkimo, rūšiavimo, atsekamumo bei reguliavimo pokyčiai, kurie Europoje sparčiai griežtėja.
Leave a Reply