Vanduo yra būtinas termoreguliacijai, maistinių medžiagų pernašai ir medžiagų apykaitos produktų šalinimui, tačiau dalis žmonių geria nereguliariai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida dažnai slypi ne pačiame vandens kiekyje, o jo paskirstyme per dieną.
Gastroenterologas Saurabh Sethi atkreipė dėmesį į įprotį ilgai beveik negerti, o vėliau per trumpą laiką išgerti labai daug vandens. Tokia strategija dažnai pasirenkama užsiėmus darbe ar kelionėse, kai apie skysčius prisimenama tik pajutus stiprų troškulį.
„Problema kyla tuomet, kai kelias valandas beveik negeriate, o tada bandote atsigriebti ištuštindami visą butelį iškart“, – sakė Saurabh Sethi.
Inkstai nuolat reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, o organizmui gavus daugiau skysčių, nei tuo metu reikia, paprastai didėja šlapimo gamyba. Tai nereiškia, kad kiekvienas greitai išgertas vandens stiklinės kiekis yra pavojingas, tačiau staigus didelių kiekių vartojimas po ilgo skysčių trūkumo gali būti papildoma apkrova.
Retais atvejais ypač didelis vandens kiekis per labai trumpą laiką gali sukelti hiponatremiją, kai kraujyje pavojingai sumažėja natrio koncentracija. National Kidney Foundation nurodo, kad tokios situacijos pasitaiko nedažnai, bet gali būti rimtos, todėl svarbiausia yra nuoseklumas ir adekvatus skysčių vartojimas pagal poreikį.
Kas rizikuoja labiausiai?
Vyresniame amžiuje troškulio signalas gali susilpnėti, todėl žmonės išgeria per mažai net tada, kai organizmui skysčių jau trūksta. Kartu su amžiumi gali mažėti ir inkstų gebėjimas koncentruoti šlapimą, dėl to sudėtingiau išlaikyti stabilią vandens ir druskų pusiausvyrą.
Dehidratacija ne visada pasireiškia akivaizdžiai: gali varginti silpnumas, galvos svaigimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, galvos skausmas ar vidurių užkietėjimas. Vyresniems žmonėms šie simptomai neretai klaidingai priskiriami natūraliam senėjimui, nors priežastis gali būti per mažas skysčių kiekis.
Kiek vandens iš tiesų reikia?
Populiari taisyklė apie aštuonias stiklines per dieną yra supaprastinimas, nes poreikį lemia kūno masė, fizinis aktyvumas, oro temperatūra ir sveikatos būklė. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad suaugusiesiems bendra vandens paros norma vidutiniškai siekia apie 2,0 litro moterims ir apie 2,5 litro vyrams, skaičiuojant visą gaunamą vandenį.
Svarbu tai, kad į bendrą kiekį įeina ne tik geriamasis vanduo, bet ir kiti gėrimai bei vanduo, gaunamas su maistu, pavyzdžiui, iš daržovių, vaisių, sriubų ar pieno produktų. Karščiuojant, per karščius ar intensyviai sportuojant skysčių poreikis didėja, o kai kuriomis būklėmis, pavyzdžiui, sergant tam tikromis inkstų ligomis ar esant širdies nepakankamumui, skysčius gali tekti riboti pagal gydytojo rekomendacijas.
Reguliarumas svarbiau už greitį
Intensyviai prakaituojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio ir chloridų, o mažesniais kiekiais ir kalio. JAV Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos institutas pažymi, kad ilgai trunkant gausiam prakaitavimui elektrolitų turintys gėrimai gali padėti atstatyti praradimus, tačiau kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka vandens ir subalansuotos mitybos.
Praktinis patarimas paprastas: skysčius geriau paskirstyti per visą dieną, o ne bandyti atsigriebti vienu kartu. Pacientams skirtuose sveikatos šaltiniuose taip pat pabrėžiama, kad organizmas negali neribotai kaupti vandens vėlesniam laikui, todėl nuoseklus gėrimas dažniausiai yra saugesnis ir efektyvesnis.
Jei atsiranda neįprasti simptomai, pavyzdžiui, ryškus silpnumas, sumišimas, pykinimas ar traukuliai, būtina nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos. Skysčių kiekį ir režimą ypač svarbu aptarti su gydytoju, jei vartojami diuretikai, yra inkstų ar širdies ligų.
Leave a Reply