Įkraunami hibridai (PHEV) reklamuojami kaip kompromisas tarp elektromobilio ir benzininio automobilio: kasdieniams maršrutams turėtų pakakti elektros, o ilgesnėms kelionėms lieka vidaus degimo variklis. Tačiau praktikoje nemaža dalis vairuotojų jų visai nekrauna, todėl reali tarša ir degalų sąnaudos smarkiai nutolsta nuo oficialių skaičių.
Transporto ir aplinkosaugos organizacija Transport and Environment (T&E) naujoje analizėje ragina keisti taisykles taip, kad PHEV naudotojams būtų mažiau patogu važinėti vien degalais. Viena ryškiausių idėjų – riboti degalų bako talpą iki 15 litrų, kad automobilis dažniau būtų įkraunamas ir daugiau kilometrų nuvažiuotų elektra.
Kodėl PHEV realybė nuvilia?
T&E, remdamasi Europos aplinkos agentūros duomenimis, teigia, kad 2024 metais Europoje registruotų PHEV realios anglies dioksido emisijos buvo beveik šešis kartus didesnės nei deklaruojama oficialiuose bandymuose. Palyginti su 2023 metų modeliais, atotrūkis, organizacijos vertinimu, dar padidėjo.
Organizacijos skaičiavimais, realiomis sąlygomis PHEV taršos sumažėjimas, palyginti su vidaus degimo ir įprastais hibridiniais automobiliais, buvo tik apie 14 proc., nors oficialūs rodikliai sudarytų įspūdį, kad mažėjimas siekia apie 83 proc. Tai ypač ryšku, kai automobiliai dažniau naudojami kaip benzininiai ir įkrovimas tampa epizodinis.
Siūlomi pokyčiai iki 2030 metų
T&E ragina skatinti tokius PHEV sprendimus, kuriuose elektra būtų pagrindinis energijos šaltinis, o degalai – tik atsarginė galimybė. Tam siūloma iki 2030 metų orientuotis į mažiausiai 200 kilometrų realiomis sąlygomis nuvažiuojamą elektrinį atstumą, didesnę nei 100 kilovatų nuolatinės srovės įkrovimo galią ir gerokai galingesnį elektros variklį.
Pasak organizacijos, svarbu ne tik didesnė baterija, bet ir elektros pavaros galia, nes kai kuriuose PHEV vidaus degimo variklis įsijungia net tada, kai akumuliatoriuje dar yra energijos. T&E teigia pastebėjusi tendenciją, kad modeliai, kuriuose elektros variklis santykinai galingesnis už benzininį, realiame eisme pasižymi mažesnėmis emisijomis.
Ką rodo naudojimo įpročiai ir piniginė?
T&E analizė rodo, kad vien elektra nuvažiuojama tik apie 27 proc. atstumo, o dalyje atkarpų vidaus degimo variklis dirba net ir tada, kai baterija turėtų užtikrinti judėjimą. Tai reiškia, kad dalis PHEV savininkų realiai negauna nei žadėto efektyvumo, nei mažesnės taršos.
Organizacija taip pat akcentuoja finansinę pusę: kai PHEV dažniausiai varomi degalais, metinės eksploatavimo išlaidos išauga. T&E pateiktoje metodikoje skaičiuojama, kad oficialūs vartojimo rodikliai gali sukurti klaidingą lūkestį ir vairuotojams kainuoti šimtais eurų daugiau per metus, nei jie tikėtųsi pirkdami automobilį.
Europos Sąjungai griežtinant emisijų skaičiavimo tvarką, gamintojai jau didina kai kurių PHEV elektrinį nuotolį, kad laboratoriniuose bandymuose rezultatai išliktų patrauklūs. Vis dėlto T&E pabrėžia, kad vien techninių patobulinimų neužtenka, jei naudojimo įpročiai nesikeičia, todėl siūlomas ribojamas bako dydis būtų papildomas spaudimas rinktis įkrovimą.
15 litrų bakas, tikėtina, priverstų dažniau planuoti įkrovimą, tačiau kartu gali mažinti dalies pirkėjų norą rinktis PHEV, jei jų elektrinis nuotolis realybėje neatitinka kasdienių poreikių. Dėl to pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar įkraunamas hibridas tampa elektriniu automobiliu su atsarginiu varikliu, ar tik benzininiu automobiliu su didele baterija.
Leave a Reply