Kinija paskelbė, kad 2026 metų liepos–rugsėjo ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 4,5 proc. Rodiklis buvo kiek geresnis nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas siekė 4,3 proc., tačiau bendras vaizdas išlieka nevienareikšmis.
Augimą labiausiai palaikė eksportas, o vidaus paklausa, anot ekonomistų, ir toliau atrodo trapi. Šią tendenciją stiprina užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis, kuris mažina namų ūkių turtą, didina atsargumą ir skatina taupymą.
Eksportas tempia, vartojimas atsilieka
Eksportas išlieka viena ryškiausių Kinijos ekonomikos atramų. Po itin spartaus eksporto šuolio rudenį Kinija per devynis 2026 metų mėnesius sukaupė didžiulį prekybos perteklių, o metų rezultatas gali priartėti prie ankstesnių rekordų.
Prie eksporto augimo daug prisideda aukštųjų technologijų produkcija, įskaitant puslaidininkius bei elektrifikacijos sprendimus automobilių pramonėje. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad sparčiai didėjanti gamyba ne visada virsta proporcingu darbo vietų ir pajamų augimu šalies viduje.
Dalį disbalanso kuria tai, kad Kinija, siekdama technologinės savarankiškumo politikos ir atsparumo Vakarų eksporto ribojimams, išplėtė subsidijuojamus gamybos pajėgumus tokiose srityse kaip saulės energetika ir elektromobiliai. Kai vidaus vartojimas nespėja, daugiau produkcijos nukreipiama į užsienio rinkas, dažnai konkurencingomis kainomis.
Prekybos konfliktai aštrėja ir Europoje
JAV taikomi muitai ir griežtesnė prekybos politika sumažino dalies Kinijos eksporto patrauklumą Šiaurės Amerikoje, todėl Kinijos bendrovės aktyviau plečia pardavimus Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Europoje. Tai didina spaudimą Europos pramonei ir skatina Briuselį ieškoti priemonių prekybos balansui koreguoti.
Europos Sąjunga su Kinija išlaiko didelį prekybos deficitą, o kai kurios valstybės narės ragina imtis papildomų ribojimų, argumentuodamos vietos pramonės apsauga. Vienas ryškiausių pavyzdžių – diskusijos dėl kiniškų automobilių, ypač įkraunamų hibridų ir visiškai elektrinių modelių, importo.
Kinija nurodo, kad nesiekia didelio prekybos pertekliaus ir deklaruoja norą stiprinti vidaus paklausą. Tačiau ekonomistai sutaria, kad įsisenėję struktūriniai veiksniai, ypač nekilnojamojo turto krizės palikimas ir atsargus vartotojų elgesys, greitų pokyčių nežada.
Ką rodo 4,5 proc. skaičius?
Rinkų strategai pabrėžia, kad oficialus augimo tempas vis prasčiau atspindi platesnės ekonomikos būklę: vienuose sektoriuose ir regionuose aktyvumas išlieka aukštas, kituose stagnuoja. Dėl to Pekinui gali būti sunkiau vienu metu išlaikyti eksporto variklį ir perorientuoti ekonomiką į tvaresnį vidaus vartojimo modelį.
Ši dinamika svarbi ir Europai, nes Kinijos gamybos pajėgumų perteklius bei kainų konkurencija veikia importo srautus, pramonės pelningumą ir prekybos politikos sprendimus. Artimiausiais mėnesiais ES ir Kinijos dialogas dėl rinkos prieigos, subsidijų ir automobilių sektoriaus greičiausiai išliks vienu jautriausių tarptautinės prekybos klausimų.
Leave a Reply