Kinija rugsėjį smarkiai didino rusiškos naftos importą: Maskva iš pardavimų uždirbo milijardus

Kinija rugsėjį pastebimai padidino naftos pirkimus iš Rusijos ir Brazilijos, o šios dvi šalys kartu sudarė daugiau nei 40 proc. Kinijos importuojamos naftos srauto. Tai rodo Kinijos Generalinės muitinės administracijos paskelbti duomenys, atspindintys besikeičiančią žaliavos logistiką ir tiekimo rizikas.

Vidutinis rusiškos naftos tiekimas Kinijai rugsėjį siekė apie 2,42 mln. barelių per dieną, arba maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Brazilijos srautas augo panašiu tempu ir sudarė apie 1,25 mln. barelių per dieną, o Kinija toliau diversifikavo pirkimus, ieškodama stabilesnių maršrutų ir kainos pranašumų.

Rusija naftą į Kiniją gabeno tiek tanklaiviais, tiek vamzdynais, o Brazilija rėmėsi vien jūriniu transportu. Tokia kombinacija Maskvai suteikia lankstumo, nes vamzdynų tiekimas mažiau priklauso nuo jūrinių „butelio kakliukų“, o tanklaivių maršrutai leidžia greitai perorientuoti srautus priklausomai nuo paklausos.

Tuo pat metu sumažėjo naftos pristatymai iš dalies Artimųjų Rytų tiekėjų, o tai buvo siejama su laivybos apribojimais Ormuzo sąsiauryje. Dėl didesnės geopolitinės rizikos ir brangstančio draudimo importuotojai dažniau renkasi alternatyvius tiekėjus, net jei kelias iki Kinijos yra ilgesnis.

Kinijos importo struktūroje trečią vietą pagal rugsėjo tiekimo apimtis užėmė Saudo Arabija, tačiau jos pardavimai smuko iki maždaug 657 tūkst. barelių per dieną. Kinija taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjo pirmuosius pirkimus iš Kanados ir Jungtinių Valstijų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo regionų, kuriuos periodiškai veikia saugumo krizės.

Reikšminga dalis naftos srautų į Kiniją tradiciškai keliauja per tarpininkavimo ir perkrovimo grandines, ypač kalbant apie Irano kilmės krovinius. Praktikoje dalis žaliavos perkraunama atviroje jūroje, keičiant dokumentaciją ir logistikos grandis, taip mažinant sankcijų laikymosi rizikos matomumą galutiniam pirkėjui.

Finansine prasme rusiškos naftos eksportas Kinijai išlieka itin svarbus Kremliaus pajamoms. Kinijos muitinės statistika rodo, kad vien rugsėjį Rusija iš Kinijos partnerių už parduotą naftą gavo apie 6,59 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 6,1 mlrd. eurų pagal apytikslį 0,93 euro už dolerį kursą.

Per pirmus devynis metų mėnesius Kinija iš Rusijos nupirko 87,59 mln. tonų naftos, kas atitinka maždaug 2,34 mln. barelių per dieną vidurkį. Šie srautai parodo, kad nepaisant sankcijų ir kainų ribojimų diskusijų Vakarų valstybėse, rusiška nafta toliau randa didelę ir mokią rinką Azijoje.