Pamiršta uoga, kuri nustebins: įdėkite obuolių ir gausite švelnią, tirštą džemą be želė

Juodžemio spalvos czeremchos, lietuviškai dažniausiai vadinamos ieva, uogos dažnai lieka šešėlyje, nors iš jų galima išvirti išskirtinio skonio džemą. Uogos turi lengvą migdolų aromatą, tačiau vienos gali būti aitrios ir sutraukiančios, todėl praktika paprasta: jas verta derinti su saldžiais obuoliais.

Obuoliai ne tik subalansuoja skonį, bet ir natūraliai sutirština masę. Juose gausu pektino, todėl džemas standėja be papildomų stingdiklių ir rečiau vandenėja, net jei cukraus dedama mažiau. Tai ypač svarbu, kai norisi ryškaus uogų skonio, o ne per saldaus tepalo.

Renkant uogas svarbiausia pataikyti į brandą: geriausios būna labai prinokusios, tamsios, lengvai atsiskiriančios nuo kotelių. Neprinokusios uogos paprastai būna gerokai aitresnės, todėl džemas gali tapti per aštrus net ir pridėjus daugiau cukraus.

Gaminant būtina prisiminti vieną taisyklę: kauliukų negalima traiškyti, malti ar trinti trintuvu. Uogų kauliukuose yra cianogeninių junginių, kurie netinkamai apdorojus gali patekti į masę, todėl naudojamas tik minkštimas, kruopščiai atskirtas nuo kauliukų po virimo ir pertrynimo.

Dar viena gudrybė padeda išvengti pernelyg saldaus rezultato: cukrų verta dėti tik paragavus. Pirmiausia uogos su obuoliais paverdamos, masė pertrinamos, įvertinamas natūralus saldumas ir tik tada sprendžiama, kiek saldiklio iš tiesų reikia.

Kaip išvirti džemą namuose

Uogas nuplaukite, nuimkite kotelius ir sudėkite į platų puodą su nedideliu kiekiu vandens. Virkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol uogos suminkštės ir išleis sultis, o tuomet masę pertrinkite per tankų sietą taip, kad kauliukai liktų atskirti.

Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir sutarkuokite stambiai, tada įmaišykite į uogų tyrę. Supilkite citrinos sultis, pasaldinkite pagal skonį ir virkite be dangčio apie 25–35 minutes, dažnai maišydami, kol masė sutirštės.

Paruoštą džemą pilstykite į iškaitintus stiklainius ir sandariai užsukite. Jis tinka prie bandelių, blynų, košių, taip pat kaip vaisinis priedas prie kepamo sūrio ar trapios tešlos pyragų, kai norisi tamsaus, sodraus skonio.