Valgant makaronus ar troškinius Italijoje dažnai lėkštės dugne lieka tiršto pomidorų, alyvuogių aliejaus ir žolelių padažo. Vietiniai tokio skonio „likučio“ paprastai nepalieka: paima gabalėlį šviežios duonos ir juo surenka padažą iki paskutinio lašo.
Šis gestas vadinamas „fare la scarpetta“ ir daugeliui italų reiškia paprastą dalyką: patiekalas buvo toks geras, kad gaila švaistyti padažą. Nors ilgą laiką tai buvo laikoma prasto tono ženklu, šiandien daugelyje vietų tai suprantama kaip pagarba maistui ir šefui.
Kaip „scarpetta“ tapo priimtina
Dar XX amžiaus dalyje dalis miestietiško etiketo normų draudė liesti maistą rankomis, o duoną, naudojamą kaip padažo surinkimo priemonę, laikė nemandagumu. Kai kur net duonos užmovimas ant šakutės buvo vertinamas dar prasčiau, nes atrodė kaip bandymas apeiti taisykles.
Požiūris pamažu keitėsi, kai į madą grįžo paprastesnė, regioninė virtuvė ir pagarba produktui. Šiuolaikinėje italų gastronomijoje vis dažniau pabrėžiama, kad svarbiausia yra ne sustabarėję formalumai, o pagarba maistui ir tai, kad niekas nebūtų išmetama be reikalo.
Regionai ir skirtingas požiūris
Italijoje stalo įpročiai priklauso ir nuo regiono. Pietuose dažniau manoma, kad palikti ką nors lėkštėje yra užuomina, jog maistas nepatiko, todėl padažo surinkimas duona laikomas natūraliu elgesiu.
Šiaurėje tradiciškai buvo daugiau formalaus etiketo, tačiau net ir ten „scarpetta“ vis dažniau vertinama palankiai, ypač neoficialioje aplinkoje. Paprastas principas aiškus: jei padažas puikus, jo ignoruoti nėra prasmės.
Kada tai tikrai tinka
Jei esate restorane ir patiekale liko padažo, „scarpetta“ dažniausiai priimtina neformalesnėse vietose, šeimos trattoria tipo restoranuose ar vakarieniaujant su vietiniais. Formalioje aplinkoje verta įvertinti situaciją ir aplinkinių elgesį.
Vis dėlto italai dažnai sutaria dėl vieno: didesnė nuodėmė yra palikti išskirtinį padažą lėkštėje nei šiek tiek pažeisti senąsias etiketo taisykles. Daugeliu atvejų šefas tokį gestą priims kaip nuoširdų komplimentą.
Leave a Reply